Baltijos jūros ekologinės problemos


Ekologijos referatas. Įvadas. Baltijos jūros dugne tūkstančiai tonų cheminiųginklų. Aplinka. jūrų tarša šiukšlėmis. Tolesni veiksmai. Pagrindiniai faktai. Baltijos jūros tarša nafta ir naftos produktais. Prevencinės priemonės. Rezervinių naftos išsiliejimo laivų tinklas. Vandens ekosistemos būklė – eutrofikacija. Eutrofikacijos pasekmės. Eutrofikacijos poveikio mažinimo tikslai. Žemės ūkis. Fosfatai buitiniuose vandenyse. Baltijos jūros krantai. Natūra 2000. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Baltijos jūros faunai ir florai didelę grėsmę kelia po antrojo pasaulinio karo įvairiose jūros vietose nuskandinti cheminiai ginklai. Nors Baltijos jūroje sugaunama apie 1 mln. tonų žuvų, paskandintų jūroje cheminių ginklų problema ilgą laiką nebuvo keliama ir svarstoma.

Tik apie 1990 m. pradėta aiškinantis realią paskandintų cheminių ginklų būklę ir prognozuoti galimas pasekmės. Per tą laiką įvyko keletą tarptautinių konferencijų šiais klausimais.

Cheminio ginklo nuskandinimo istorija dabar jau aprašyta įvairiuose straipsniuose ir ataskaitose. Manoma, kad amerikiečiai nuskandino apie 26 laivus su 170 tūkst. tonų mirtį nešančiai kroviniais ( įpritų, tabūnu ir kt.). Tarybų Sąjunga nuskandino 35 tūkst. tonų (600 tūkst. vienetų). Lietuvos Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro išleistame informaciniame biuletenyje „Palaidotas cheminis ginklas. Rekomendacijos žvejams“ (žr. nuotr.) rašoma „Per 1995–2000 m. laikotarpį Baltijos jūroje užregistruota 44 atvejai, kai žvejai savo tinkluose aptikdavo karinės amunicijos bei cheminių medžiagų“. Todėl Švedija jau uždraudė pardavinėti savo šalyje žuvis, pagautas Baltijos jūroje.

Kalbant apie nuskandintus cheminius ginklus ir ypač jų kiekį bei skandinimo vietas, reikia įvertinti ir tai, kad Didžioji Britanija ir JAV 1997 m. dar pratęsė slaptumo rėžimą apie Baltijos jūroje paskandintą cheminį ginklą iki 2017 m.

1992 m. Baltijos jūros baseino šalys ratifikavo Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos. Visos Konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigojo rengti strategiją, skelbti informaciją visuomenei apie Baltijos jūros vandenų būklę, bendradarbiaujant su mokslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis parengti taršos likvidavimo priemones. Jau ir anksčiau (1972–1990 m.) buvo paskelbta nemaža deklaracijų (Stokholmo, Gdansko, Ronneby ir kt.) šiuo klausimu. Šiuo metu Baltijos regiono 9 valstybių vyriausybių įkurtas komitetas Baltijos jūros ekologinėms problemoms spręsti HELCOM vykdo kelis projektus. Europos Sąjungoje aplinkosauga yra vienas veiklos prioritetų. Lietuvoje, be Aplinkos apsaugos įstatymo, yra Jūrinės aplinkos apsaugos įstatymas.1993 m. Helsinkio komisija sudarė darbo grupę nuskandinto cheminio ginklo grėsmei įvertinti.

Kai Rusija ir Vokietija pasirašė susitarimą tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, Baltijos jūros ekologijos klausimai pradėti svarstyti ir Lietuvos žiniasklaidoje.

Atsižvelgiant į Helsinkio konvencijos strateginę nuostatą, kad šios problemos sprendimui būtina pritraukti mokslo ir nevyriausybines organizacijas, 2005 kovo 3 d. Vilniuje įvyko Iniciatyvinės grupės steigiamasis posėdis, kurio metu nutarta 2006 m. spalio mėn. organizuoti tarptautinę konferenciją „Baltijos jūros tarša ir ekosistemos tvarumas (BTET-1)“. Programinis komitetas numatė surengti tris viešus programinio komiteto posėdžius.

Kita Baltijos jūros problema – naftos ir naftos produktų išsiliejimai, nes Baltijos jūroje biologiniai savaiminio apsivalymo procesai yra lėtesni nei šiltesniuose vandenyse. Didėjant naftos produktų pervežimo apimtims, siekiančioms 100 mln. t per metus – jūros užteršimas padidėja net 30 %.

Per paskutiniuosius metus naftos transportavimas žymiai išaugo: 2000 m. pergabenta 80 mln. t naftos, o 2008 m., dėl naujų terminalų statybos ir kitų priežasčių, plukdomos naftos kiekis išaugo net iki 170 mln.

Bendras įnešamų teršalų kiekis per metus svyruoja nuo 20 iki 70 tūkst. tonų. Visa ši tarša sąlygojama tik žmogaus veiklos.

Pagal teršalų kilmę jie pasiskirsto: apie 30 % – upių atnašos, 14 % – krituliai, 14 % municipaliės nuotekos, 7 % – audrų vandenys, 10 % laivyba, 1 % – naftos pramonė, 2 % kiti šaltiniai. Kranto transportas ir žemės ūkis sudaro daugiau negu pusę taršos naftos produktais.

  • Ekologija Referatai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (3443 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekologijos referatai
  • Microsoft Word 194 KB
  • Baltijos jūros ekologinės problemos
    10 - 4 balsai (-ų)
Baltijos jūros ekologinės problemos. (2015 m. Sausio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/baltijos-juros-ekologines-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:59