Baltijos jūros tarša referatas


Aplinkos referatas. Įvadas. Lietuvos baltijos jūros gamtinės sąlygos. Fizinės-geografinės savybės. Biologinės sąvybės. Ypatingos savybės ir procesai, lemiantys Baltijos jūros ekosistemos jautrumą. Lietuvos baltijos jūros išteklių panaudojimas. Pagrindiniai jūriniai sektoriai Lietuvoje. Sektoriai, įtakojantys jūrą per atitekančius paviršinius vandenis. Su Baltijos jūra susijusių ūkio sektorių vaidmuo Lietuvoje ir pajūrio regione. Jūros aplinkos kokybės ekonominio vertinimo metodai. Poveikių Lietuvos baltijos jūros aplinkai apžvalga. Eutrofikacija. Cheminė aplinkos tarša. Jūrinė žvejyba. Nevietinės rūšys. Hidrografinės sąlygos. Jūros tarša šiukšlėmis ir povandeniniai triukšmai. Integruotas jūros aplinkos būklės vertinimas ir apsaugos tikslai. Žmogaus veikla ir poveikių jūros aplinkai prigimtis. Pradinio Lietuvos baltijos jūros aplinkos būklės vertinimo apibendrinimas. Išvados. Literatūra.


Lietuvos akvatorijos vandens storymėje nustatyta apie 700 smulkių dumblių (fitoplanktono) rūšių, kurios sudaro apie 35% visų Baltijos jūroje rastų fitoplanktono rūšių. Kadangi šios grupės organizmai yra pernešami srovių ir bangų, jų pasiskirstymas nuolat kinta. Tai ypač pastebima ties upių ir marių žiotimis, kur jūrinės rūšys sutinkamos kartu su gėlavandenėmis. Fitoplanktono įvairovė labai keičiasi ir paros bėgyje bei skirtingais sezonais pavasarį dažniausiai vyrauja šarvadumbliai (Dinophyceae) ir titnagdumbliai (Diatomophyceae), vasarą - melsvabakterių (Cyanophyceae) rūšys. Tarp vandens storymėje sutinkamų smulkių gyvūnų, bendrai vadinamų zooplanktonu, Lietuvos priekrantėje dominuoja irklakojai vėžiagyviai – druskėtame vandenyje dažniausiai gausūs Mesocyclops arba Thermocyclops grupių atstovai, o Kuršių marių vandens sklaidos zonoje - gėlavandeniai Pseudocalanus minutus arba Acartia longiremis. Zooplanktono pasiskirstymas nėra pakankamai ištirtas Lietuvos priekrantėje, tačiau žinoma, kad jis, kaip ir fitoplanktonas, visoje Baltijoje priklauso nuo vandens druskingumo ir sezoniškumo.

Baltijos jūros žinduolių sąraše yra 5 rūšys, kurios nuolat sutinkamos pakrantėse arba jūroje: 3 jų priklauso ruoniniams (pilkasis Halichoerus grypus, žieduotasis Pusa hispida ir Rytų Atlanto paprastasis Phoca vitulina vitulina), ir tik viena - jūrų kiaulės Phocoena phocoena - bangininių šeimai. Nors gausiausios šiuo metu ruonių rūšies, pilkųjų ruonių, visoje Baltijoje priskaičiuojama apie 21 tūkst. , visų šių žinduolių populiacijosbuvo daug gausesnės XX a pradžioje arba anksčiau. Penktoji žinduolių rūšis yra Europinės ūdros Lutra lutra, tačiau dėl paplitimo bruožų Lietuvoje jos mūsų šalyje nelaikytinos jūrinerūšis. Nepaisant to, jog žinduoliai priskiriami judriausioms organizmų grupėms, daugelis jų Baltijos jūroje turi genetiškai skirtingas lokalias populiacijas. Pavyzdžiui, žieduotiems ruoniams priskiriamos Suomijos, Botnijos, Rygos įlankų ir Suomijos Archipelago populiacijos, kurios ten turi nuolatines gulyklas. Pastarųjų metų tyrimai taip pat rodo, jog jūrų kiaulės, kurių Baltijoje gali būti apie 600 individų, centrinėje Baltijoje taip pat gali būti suformavusios nuo Šiaurės jūros genetiškai skirtingą lokalią populiaciją. Atsiradus pažangioms akustinėms garsų registravimo ir satelitinėms duomenų perdavimo technologijoms, šiuo metu Baltijoje atliekami intensyvūs jūros žinduolių tyrimai, kurie turėtų papildyti mūsų žinias ne tik apie jų gausumą, bet migracijos kelius bei nuolatines maitinimosi vietas.

Lyginant su kitomis jūromis, Baltija yra ypatingai jautri ir pažeidžiama. Tokį jautrumą, visų pirma, lemia gamtinės priežastys bei žmogaus veiklos sukeltos problemos, kurios tapo ypač aktualios pastaraisiais de- šimtmečiais. Svarbiausios savybės ir procesai, lemiantys Baltijos jūros ypatumus yra šie:

1. Baltijos jūros ekosistema yra ankstyvoje formavimosi stadijoje, nes poledynmečio jūros raidoje aplinkos sąlygos kito nuo jūrinių iki gėlavandenių ir atvirkščiai. Dabartinė jūros stadija tęsiasi tik keletą tūkstančių metų – lyginant su kitomis jūromis tai labai trumpas vystimosi laikas.

2. Dėl silpnos vandens apykaitos su Atlanto vandenynu ir didelio upių nuotėkio, vandens druskingumas Baltijos jūroje yra kelis kartus mažesnis nei vandenyne. Daugeliui jūrinės kilmės rūšių vanduo yra pernelyg nugėlintas, o gėlavandenėms rūšims jis yra per sūrus, todėl biologinė įvairovė Baltijos jūroje yra maža. Vandens druskingumas ties Lietuvos krantais yra pats nepalankiausias vandens organizmams.

3. Baltijos jūros ekosistema sudaryta iš mažesnio kiekio bioįvairovės elementų nei kitose jūrose. Daugelyje atvejų funkcinei grupei (pavyzdžiui augalėdžiams) atstovauja tik viena rūšis, todėl rūšies išnykimas ar ženklus jos populiacijos dydžio sumažėjimas reiškia funkcijos praradimą ekosistemoje.

4. Nugėlintos viršutinės ir druskingos giluminės vandens masės yra atskirtos haloklinu – sluoksniu, kuriame staigiai didėja vandens druskingumas ir tankis. Šis sluoksnis riboja vandens maišymąsi ir dujų apykaitą, todėl giluminėse zonose po haloklinu vanduo užsistovi, čia nuolat trūksta deguonies ir susidaro „bentosinės dykumos“, kuriose dugno gyvū- nai ir žuvys neišgyvena.

5. Nedidelis Baltijos jūros vandens tūris ir ribota vandens apykaita lemia tai, kad bet kokia jūros tarša yra ilgalaikio poveikio: pavojingos medžiagos nėra išsklaidomos vandenyne, o kaupiasi dugno nuosėdose bei gyvuose organizmuose ir ilgą laiką kelia grėsmę jūros aplinkai.

6. Dėl lėtos vandens kaitos ir pakankamai šalto klimato organinės medžiagos išlieka vandenyje ilgiau negu kituose, vandenynui atviresnėse ir šiltesnėse, jūrose.

7. Baltijos jūrą supa valstybės su išsivysčiusia pramone, intensyviu žemės ūkiu ir gana tankia, ypač pietiniuose rajonuose, žmonių populiacija. Žmogaus veikla turi didelę įtaką jū- ros ekosistemai.

  • Aplinka Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 39 puslapiai (10175 žodžiai)
  • Mokykla
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Baltijos jūros tarša referatas
    10 - 4 balsai (-ų)
Baltijos jūros tarša referatas. (2015 m. Spalio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/baltijos-juros-tarsa-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:04