Baltijos šalių fiskalinės politikos ir pasiketimai 2008-2014m. laikotarpiu


Finansų referatas. Įvadas. Fiskalinės politikos teoriniai pagrindai. Fiskailinės politikos samprata ir esmė. Fiskalinės politikos tikslai. Fiskalinės politikos priemonės. Visiško užimtumo biudžetas. Lietuvos fiskalinės politikos analizė. Tyrimo metodika. Valstybės pajamų valdymas ir analizė. Valstybės biudžeto išlaidų valdymas ir analizė. Valstybės skolos analizė ir vertinimas. Lyginamojo baltijos šalių fiskalinės politikos analizė. Baltijos šalių ekonominė situacija. Baltijos šalių mokesčių sistemos ir jų pokyčiai. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros šaltiniai.


įgyvendinimui skiriamų viešųjų lėšų panaudojimo naudingumas. Analizuojant Lietuvos fiskalinę politikąir jų poveikį ekonomikos raidai, bus siekiama nustatyti, ar fiskalinė politika ir jos priemonės įgyvendinamos efektyviai nuo įstojimo į ES iki šių dienų. Ir kokia turėtų būti vykdoma fiskalinė politika Lietuvoje, siekiant geresnės ekonomikos.

po įstojimo į ES. Taip pat ES bei nacionaliniai teisės aktai, kuriais remiantis praktiškai įgyvendinamos fiskalinė politika. Statistinė-faktinė informacija, kuri atspindi vykdomos fiskalinės politikos poveikį ekonomikai, bei mokslinių tyrimų medžiaga, kuri pateikia tam tikrų priemonių poveikį ekonomikoje mechanizmus. Be to darbe analizuojamos Latvijos ir Estijos fiskalinės politikos, siekiant jas palyginti ir įvertinti su Lietuvos vykdoma fiskaline politika.

Darbo tyrimo tikslas ir uždaviniai. Šiuo darbo tyrimu siekiama išsamiai ir

Nors skirtinguose moksliniuose šaltiniuose pateikiami įvairūs fiskalinės politikos apibrėžimai, tačiau jos turinys iš esmės yra panašus. Pateiktų apibrėžimų analizė atskleidžia, jog fiskalinė politika –makroekonominis valdžios naudojamas įrankis, siekiant įtakoti ekonominę valstybės būklę.Taigi, fiskalinė politika yra viena iš sudėtinių nacionalinio biudžeto formavimo politikos dalių, susijusi su valstybės biudžeto pajamų planavimu, surinkimu, panaudojant egzistuojančią mokesčių sistemą, bei įtraukianti nacionalinės Vyriausybės išlaidų apimtis. Teigiamai funkcionuojantis finansų sektorius kiekvienoje šalyje yra svarbi ekonomikos augimo sąlyga (Lakštutienė, 2008).Kaip ir bet kuri teorija, turi savo prielaidas, kuriomis remiantis turėtų būti priimami sprendimai. Laikytina, kad sprendimus priimantys asmenys privalo siekti visuomenės gerovės bei geriausiu įmanomu būdų siekti viešojo intereso, tuo tarpu šie reiškiniai gali būti matuojami skirtingais ekonominiais, socialiniais rodikliais, o jiems suteikiama reikšmė praktikoje priklauso nuo ekonominės, politinės

Daug reikšmės fiskalinei politikai suteikė 1971 m. Tais metais žlugo Bretton Voods sistema, kuri palaikė fiksuotą JAV dolerio santykį su aukso kaina bei kitų valstybių valiutų santykį su JAV doleriu. Dėl Richard Nixon nutraukto ryšio tarp dolerio ir aukso krito akcijų kainos, staigiai pakilo naftos kainos, žlugo bankai, didėjo infliacija. Valiutų kursai tapo laisvai plaukiojantys bei sumažino savarankiškos monetarinės politikos poveikį (Stephey, 2008).Fiskalinė politika šiuolaikinėse valstybėse yra vienas iš pagrindinių valstybės ekonominį gyvenimą reguliuojančių elementų, kurio turinys bei nustatyti prioritetai didele dalimi lemia galimybes plėtoti ekonominę pažangą bei valstybės lygiu spręsti aktualias ekonomikos augimo bei visuomenės gerbūviogerinimo problemas.

Ypatingas dėmesys skiriamas pastangoms išlaikyti nedidelį nedarbą, siekti visiško užimtumo. Šiuo aspektu J. M. Keinsas teigė, teorinis fiskalinės politikos pagrindas yra mokslas apie aktyvų valstybės biudžeto ir valstybinių investicijų vaidmenį, siekiant sušvelninti ekonominius svyravimus. Nagrinėdamas fiskalinės politikos poveikį ekonomikos stabilumui, J. M. Keinsas kėlė prielaidą, jog pagrindinis makroekonominis disbalansas yra nepilnas užimtumas. Esant visiškam užimtumui didėja gyventojų perkamoji galia, kuri didina prekių paklausą ir taip mažina grėsmę perprodukcijai. Pasak ekonomisto, 14 ekonominis augimas įmanomas tik esant visiškam užimtumui ir pakankamam santaupų lygiui. Tačiau didelės santaupos gali ir stabdyti ekonominį augimą, todėl jų perteklių būtina mažinti mokesčiais. Tai leistų padidinti valstybines investicijas ir valstybės išlaidas iki visuminės paklausos lygio, atitinkančio visišką užimtumą (Urbonas ir kt. 2009).Sparčiai augant ekonomikai, padidėja darbo jėgos poreikis (sumažėja nedarbas), didėja paklausa, tuo pačiu didėja infliacija, todėl labai svarbiu tikslu laikoma infliacijos kontrolė.

Fiskalinės politikos rodiklių dinamikai įvertinti naudojamas vidurkis (angl. mean, average) – visų duomenų aibės elementų vidutinė reikšmė. Vidurkis ypač jautrus smarkiai besiskiriančioms reikšmėms. Jis išreiškiamas visų duomenų suma, padalinta iš jų skaičiaus. Norėdama nustatyti tiriamų duomenų sklaidos pobūdį, svyravimus, pakitimus apskaičiuosiu

kurių didžiausią nacionalinio biudžeto įplaukų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), gyventojų pajamų mokestis (toliau — GPM) ir akcizai. Nemokestinių pajamų dalis visoje pajamų struktūroje paprastai yra nedidelė.ES struktūrinė parama, kaip biudžeto pajamų šaltinis, nepriklauso mokestinėms pajamoms, tačiau daro didelę įtaką valstybės vystymuisi.

Norint išsiaiškinti valstybės biudžeto pajamų dinamiką 2008-2014 m. buvo apskaičiuota

Norint išsiaiškinti valstybės biudžeto išlaidų dinamiką 2008-2014 m., kaip ir valstybės biudžeto

sistemos dalį. Ji susijusi su valstybės išlaidų atskyrimu nuo mokesčių, pajamų perkėlimu iš mokesčių mokėtojų kreditoriams. Valstybinis kreditas taip pat susijęs su svarbiomis fiskalinės politikos ir pinigų kontrolės problemomis bei jų valdymu. Galima teigti, kad kreditas yra vienas svarbiausių ekonomikos augimą ir vystymąsi lemiančių veiksnių. Kredito sistemoje svarbų vaidmenį atlieka valstybė. Ji skolintas lėšas paskirsto gyventojų socialinėms reikmėms tenkinti ir strategiškai svarbiems projektams finansuoti.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (7037 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Baltijos šalių fiskalinės politikos ir pasiketimai 2008-2014m. laikotarpiu
    10 - 9 balsai (-ų)
Baltijos šalių fiskalinės politikos ir pasiketimai 2008-2014m. laikotarpiu. (2015 m. Lapkričio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/baltijos-saliu-fiskalines-politikos-ir-pasiketimai-2008-2014m-laikotarpiu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:41