Baltijos šalių valstybės biudžetų analizė Ekonominio projektavimo kompleksinis projektas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Baltijos šalių ekonomikų analizė. Trumpa Lietuvos ekonomikos analizė. Trumpa Latvijos ekonomikos analizė. Trumpa Estijos ekonomikos analizė. Baltijos šalių valstybės biudžetų analizė. Lietuvos biudžeto sandaros apibūdinimas ir pagrindiniai aspektai. Lietuvos valstybės biudžeto analizė. Lietuvos 2016 –ųjų metų valstybės biudžeto analizė. Latvijos valstybės biudžeto analizė. 016 metų Latvijos valstybės biudžeto analizė. Estijos valstybės biudžeto analizė. Estijos valstybės 2016-ųjų metų biudžeto analizė. Apibendrinimas. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Šiais laikais kiekvienos valstybės biudžetas užima svarbią vietą šalies gyvenime. Tai yra svarbus procesas, kuris numato svarbiausias šalies vystymosi gaires, trūkumus ir privalumus. Valstybės biudžeto sudarymui įtakos turi daug skirtingų veiksnių, todėl sudarant biudžetą būtina į juos visus atsižvelgti. Be to, biudžetas turi tenkinti tam tikrus reikalavimus.

Kursiniame darbe nagrinėjamos šalys yra dar kitaip vadinamos Baltijos šalys – jos turi daug bendrų bruožų, pradedant nuo istorijos gairių ir baigiant politiniu, socialiniu, ekonominiu gyvenimu. Tačiau visos šios šalys – Lietuva, Latvija, Estija vystosi skirtingai, vadovaujasi skirtinga patirtimi bei akcentuoja savo plėtroje skirtingus veiksnius. Be to, Baltijos šalių ekonomikos išsivystymo lygis ir vykstantys makroekonominiai pasikeitimai labai skiriasi nuo išsivysčiusių šalių.

Darbo tikslas. Pagrindinis darbo tikslas yra palyginti trijų Baltijos šalių makroekonominius rodiklius, apžvelgti šių šalių pastarųjų metų biudžetus bei atlikti šių šalių 2016-ųjų metų valstybės biudžeto analizę.

Darbo uždaviniai. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai:

išnagrinėti trijų Baltijos šalių makroekonominius rodiklius;

apžvelgti trijų Baltijos šalių valstybės biudžetus;

pateikti statistinius duomenis apie trijų Baltijos šalių biudžetus;

atlikti trijų Baltijos šalių 2016-ųjų metų valstybės biudžetų analizę.

Tyrimo objektas.Trijų Baltijos šalių (Latvijos, Lietuvos ir Estijos) valstybės biudžetai.

Darbo metodai. Darbe naudojami tokie metodai:dokumentų (skirtingų statistinių leidinių ir šaltinių) tyrimas, kitos literatūros (periodiniai leidiniai, knygos, internetiniai šaltiniai, informaciniai lankstinukai) analizė.

Darbo struktūra. Darbe yra pateikiama trijų Baltijos šalių (Latvijos, Lietuvos ir Estijos) biudžetų analizė.

Šiuo metu Latvijos ekonomika yra laisvos rinkos ekonomikos šalis, kurioje dominuoja paslaugų sektorius. Svarbu pastebėti, kad 2006 m. Latvijos ekonominiai rodikliai buvo vertinami prasčiausiai tarp visų ES valstybių, tuo tarpu dabar Latvijos ekonomika stabilizavosi ir įgauna teigiamus tempus.

Per ketvirtį latvių ūkis kilo 1,2%. Gamybos sektorius per metus paaugo 2%, paslaugų (be prekybos) – 3%. Tuo metu pridėtinė vertė prekybos sektoriuje kilo 4%.Pasak „Swedbank“ Latvijoje, geram II ketvirčio rezultatui įtakos turėjo ir atnaujinta gamyba didžiausioje šalies plieno gamykloje Liepojoje. Kita vertus augimas buvo plataus masto – augo tiek vidaus vartojimas, tiek eksportas, tikėtina, kad prisidėjo ir investicijos. O importas išliko palyginti silpnas.

Laipsniškas pasaulio ekonomikos atsigavimas žada geresnes ES narių eksporto perspektyvas. Tai ypatingai svarbu ir Baltijos šalims, kurios yra atviros užsienio prekybai, prekių ir paslaugų eksporto ir BVP santykis 2012 m. sudarė 91 proc. Estijoje, 84 proc. Lietuvoje ir 62 proc. Latvijoje, kai atitinkamas ES vidurkis tesiekė 43 proc. Eurostat duomenimis, Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalis pasaulio eksporte nuo 2007 metų išaugo, atitinkamai, 29,3, 12,3 ir 6,5 proc., ir tai buvo geriausias rezultatas ES.

Vidaus paklausos atsigavimas Baltijos šalyse vis dar nėra pakankamas, kad atsvertų patiriamus praradimus eksporto rinkose. Todėl ateityje Baltijos trijulės ekonomikos perspektyvos turi būti siejamos, visų pirma, su eksporto plėtra, o pažadinta ilgokai „miegojusi” vidaus rinka turėtų atlikti pagalbinį vaidmenį. Po kelerių metų pertraukos namų ūkių vartojimas pradeda rodyti gyvybės ženklus.Tai lemia atsigaunančio vidutinio darbo užmokesčio, tirpstančio nedarbo lygio, mažos infliacijos ir nepalankių taupymui palūkanų normų veiksniai.

Darbo rinkos situacija Baltijos regione priartėjo prie lūžio taško: Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje nedarbo lygis slystelėjo žemiau ES vidurkio. Tiesa, palyginti su tuo, kaip sparčiai šoktelėjo Baltijos šalių bedarbių skaičius po krizės, nedarbo lygio mažėjimas vyksta gerokai lėčiau.Tačiau jau dabar visose trijose rinkose jaučiamas spaudimas darbo užmokesčiui – darbuotojų atlyginimai auga greičiau už našumą, o gyventojų ir verslininkų lūkesčiai patvirtina, kad ateityje ši tendencija tik stiprės. Džiugina tai, kad Baltijos šalyse įspūdingais tempais retėjo jaunųjų bedarbių gretos.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 42 puslapiai (11439 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 792 KB
  • Baltijos šalių valstybės biudžetų analizė Ekonominio projektavimo kompleksinis projektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Baltijos šalių valstybės biudžetų analizė Ekonominio projektavimo kompleksinis projektas. (2016 m. Vasario 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/baltijos-saliu-valstybes-biudzetu-analize-ekonominio-projektavimo-kompleksinis-projektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:27