Baltų priešistorė


Istorijos konspektas. Ikimokslinis (nuo istorinių laikų iki XIX a. Antrosios pusės) etapas ir mokslinė Lietuvos archeologijos mintis nuo XIX a. Antrosios pusės iki XX a. Antrojo dešimtmečio. Profesionalusis Lietuvos archeologijos mokslas ir jo veikėjai nuo XX a. Antrojo dešimtmečio iki mūsų dienų. Archeologijos mokslo tikslas, tyrimų objektas (šaltiniai), tyrimų metodai. Baltų priešistorės periodizacija. Palyginamoji baltųproistorės periodizacijos sistema archeologinė – gimtosios istorijos; gimtosios istorijos – pasaulio istorijos. Rašytiniai šaltiniai apie baltų gentis antikos laikai, ankstyvieji viduramžiai, vikingų epocha. Baltų susidarymo teorijos (M. Gimbutienė, R. Rimantienė, A. Girininkas). Lietuvių kiltis ir rytų slavų pasaulis. Prekyba ir prekybiniai keliai nuo akmens amžiaus iki naujosios eros. Prekyba ir prekybiniai keliai senajame geležies amžiuje. Prekyba ir prekybiniai keliai ankstyvaisias viduramžiais (iki XII a. ). Bendrieji anakstyvųjų metalų laikotarpio (2100 – 1 m. ) Lietuvoje klausimai laikotarpio visuomeninė-kultūrinė charakteristika, kultūros, jų arealai ir ypatumai. Baltų pasaulis senajame geležies amžiuje (1 – 450 m. ) kultūros, jų arealai bei charakteristikos. Vakarų baltų kultūros Lietuvos teritorijoje (1–450m. ) laidosensos ir kultūros skirtumai bei bendrybės. Baltų pasaulis viduriniajame geležies amžiuje (1 – 450 m. ) kultūros, jų arealai bei charakteristikos. Tautų karaustymosi laikotarpio procesai baltų žemėse. Vakarų baltų genčių formavimasis ir jų perimamumas. Bendrieji viduriniojo geležies amžiaus (450 – 900 m. ) Lietuvoje klausimai terminų – Klasinės visuomenės formavimosi laikotarpis, Karinės aristokratijos laikai, Tautų kraustymosi laikotarpis, Ankstyvųjų viduramžių laikai aiškinimas, laikotarpio visuomeninė-kultūrinė charakteristika, gentys, jų arealai ir ypatumai. Bendrieji vėlyvojo geležies amžiaus (900 – 1253 m. ) Lietuvoje klausimai terminų – Klasinės visuomenės susidarymo laikotarpis, Ankstyvojo feodalizmo laikotarpis, Vikingų laikai aiškinimas, laikotarpio visuomeninė-kultūrinė charakteristika, gentys, jų arealai ir ypatumai. Pasaulėžiūros atspindžiai baltų laidojimo paminkluose. Baltai ir vikingų pasaulis IX–XII amžiuose (istoriografinė apžvalga, vikingų kolonijos Baltijos jūros rytinėse pakrantėse, baltų ir vikingų santykiai, baltų ir vikingų prekybiniai ryšiai). Pagoniškieji baltai ir krikščioniškoji Europa (pirmieji misionieriai baltų žemėse, Vaitiekus ir Brunonas, naujieji krikščionybės daigai Padauguvyje ir Pavyslyje (XII a. Pab.


Arceheologijai pradžią davė senienų kolekcionavimas. Antikoje archeologija labai įvairi. Viduramžiais ši veikla nužebuvoo vustoma. Po geografinių atradimų šiedalykai suaktivėja. XVIII- XIX a. Archeologija susijusi su Pompėjos atradimu.

Lietuvoje pirmieji muziejai susiję su šviesuoliais, tokiais kaip D.Poška (Baubliai 1823m.). Kitas Lietuvai itin svarbus veikėjas buvo grafas E. Tiškevičius. Rašo daug straipsnių, susijusių su archeologija, o 1855-1856m. Įkuria muziejų paaukodami savo kolekciją.

1863- XX a.pr.- tamsusis laikotarpis. Skirtingai nei Latvijoje profesionaliosios archeologijos nėra. Xxa. Pr. Atsigauna archeologiniai tyrimai, tai susiję su Lietuvos mokslo draugijos įkūrimu, kuriai vadovauja J.Basanavičius. Tuo metu žymesni tyrinėtojai buvo: V.Šuškevičius, L.Krivickis, T.Daugirdas, pastarasis vadovavo Kauno miesto muziejui, vėliau tapusiu Vytauto Didžiojo muziejumi.

  • Istorija Konspektai
  • 2013 m.
  • 8 puslapiai (3784 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Baltų priešistorė
    10 - 4 balsai (-ų)
Baltų priešistorė. (2013 m. Lapkričio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/baltu-priesistore.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:53