Banginė optika Šviesos difrakcija skaidrės


Fizikos skaidrės. Banginė optika – Šviesos difrakcija. Šviesai sutinkant didelių matmenų objektus kontūrus. Jei banga ateina. Tačiau ekrane už plyšio mes gauname ne tik užlinkusią šviesą. Banginė optika – Heigenso-Frenelio principas. K. Heigensas 1678 m. suformulavo principą kiekvienas taškas. Frenelio teorija remiasi tuo, kad kiekvienas bangos fronto elementarus paviršius spinduliuoja elementarias koherentines bangas. Tarkime, kad sferinė banga sklinda iš taškinio šaltinio S vienalytėje aplinkoje. Šviesos difrakcija – Frenelio difrakcija kliūtyje. Tarkime, kad sferinė banga sutinka neskaidrų diską. Šviesos difrakcija – Frenelio difrakcija plyšyje. Tarkime, kad sferinės bangos kelyje yra diafragma su apvalia r spindulio skylute. Šviesos difrakcija – Fraunhoferio difrakcija plyšyje. Fraunhoferio difrakcija vadinama plokščiosios bangos difrakcija. Difrakcija tiesinėje gardelėje. Tiesine difrakcine gardele vadiname stiklo ar kvarco plokštelę. Spektro eilė difrakcinėje gardelėje. Spektro eile - vadinamas difrakcinės gardelės maksimumo numeris. Fraunhoferio difrakcija tiesinėje gardelėje. Difrakcinių maksimumų padėtis. Difrakcija erdvinėje gardelėje ir jos taikymas kristalografijoje. Šviesa gali difraguoti ne tik vienmatėje. Banginė optika – Šviesos dispersija ir refrakcija. Bangų dispersija vadiname jų fazinio greičio priklausomumą nuo bangos dažnio. Šviesos dispersija – elektroninė Lorenco teorija. Šviesos dispersijos teorijos tikslas – gauti priklausomybę Iš Maksvelio teorijos žinome. Kadangi šviesos dažnis yra apie 1015 Hz. Šviesos bangos elektrinio lauko stipris svyruoja Jis elektroną veikia jėga. Įstatę. Šviesos dispersija – fazinis ir grupinis greičiai. Kiekviena reali šviesos banga yra tam tikro skaičiaus skirtingo dažnio bangų superpozicijos rezultatas. Jei priimsime, kad viena iš dviejų bangų aprašoma lygtimi O kita. Pirmasis harmoninis daugiklis aprašo moduliuotos amplitudės svyravimą Erdvės taškuose. Raudona – dvi atskiros, skirtingų dažnių bangos. Išreikškime grupinį greitį.


Šviesai sutinkant didelių matmenų objektus kontūrus, ekrane, esančiame už objekto, susidaro ryškus šešėlis. Kontrastingų šešėlių susidarymas tenkina geometrinės optikos dėsnius, kurios pagrindinis teiginys yra: optiškai vienalytėse aplinkose šviesa sklinda tiesiai. Tačiau geometrinė optika negalioja objektams, kurių dydis yra šviesos bangos ilgio eilės. Šviesa, sutikusi tokių matmenų objektus pagal savotiškus dėsnius užlinksta už jų. Šis reiškinys vadinamas šviesos difrakcija (lot. Difractic – sulaužytas). Kitaip tariant šviesos difrakcija vadiname jos bangų užlinkimą sutikus kliūtį, t.y. jų nuokrypį nuo tiesaus sklidimo. Todėl vietoje griežto geometrinio kliūties šešėlio gaunamas interferencinis vaizdas. Šio vaizdo pobūdis priklauso nuo kliūties matmenų ir formos.

Fraunhoferio difrakcija vadinama plokščiosios bangos difrakcija. Fraunhoferio difrakcija vyksta, kai plyšio matmenys yra daug mažesni, nei pirmosios Frenelio zonos matmenys. Fraunhoferio difrakcijos rezultatas ekrano taške P skaičiuojamas pagal kraštinių spindulių optinių kelių skirtumą: Jeigu optinis kelių skirtumas lygus lyginiam pusbangių skaičiui gausime lyginį Frenelio zonų skaičių - minimumą. Jeigu optinis kelių skirtumas lygus nelyginiam pusbangių skaičiui gausime lyginį Frenelio zonų skaičių - maksimumą.

Difrakcinių maksimumų padėtis d.g. priklauso nuo bangos ilgio. D.g. apšvietus balta šviesa, maksimumai išskleidžiama į spektrą (išskyrus centrinį). Todėl difrakcinė gardelė naudojama kaip spektrinis įtaisas. Kiekvieno bangos ilgio šviesa išsiskleidžia į atskirus pasikartojančius maksimumus, apibūdinamus bangos ilgiu ir spektro eile.

Šviesa gali difraguoti ne tik vienmatėje, bet ir dvimatėje ir erdvinėje gardelėje.

  • Fizika Skaidrės
  • 2015 m.
  • 24 puslapiai (1342 žodžiai)
  • Fizikos skaidrės
  • MS PowerPoint 5098 KB
  • Banginė optika Šviesos difrakcija skaidrės
    10 - 4 balsai (-ų)
Banginė optika Šviesos difrakcija skaidrės. (2015 m. Vasario 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/bangine-optika-sviesos-difrakcija-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:04