Banginių kvėpavimo sistema


Biologijos aprašymas. Požymiai. Išorinė anatomija. Skeletas. Kvėpavimas, rega, uoslė, klausa. Banginių elgesys. Šokimas iš vandens (breaching). Vandens pūtimas (blow). Uodegos plaukmuo (fluking). Daužymas uodega (lobtailing/tail slap). Daužymas peleku (flipper slap). Stebėjimas (spyhop). Ilsėjimasis ( logging). Banginio kūno morfologija. Kvėpavimo sistema. Šnervė (The Blowhole). Plaučiai. Deguonies pernaša. Deguonies panaudojimas. Kaip išvengti Kesoninės ligos (The Bends). Iškvepiamosios skylės (the blowhole) evoliucija. Plaučių prisitaikymai. Azoto (N2) kiekis kraujyje. Širdies veikla. Retia mirabilia. Deguonies pernaša. Hemoglobinas. Mioglobinas. Hipometabolizmas. Smegenų aktyvumas. Iš iškvepiamosios skylės trykštantis vanduo. Aptarimas (gilaus nardymo prisitaikymai banginiuose). Šaltiniai.


Deguonis yra viena reikalingiausių medžiagų gyvajam organizmui ir kiekvienas jų yra prisitaikęs jį gauti. Banginiai, ne taip kaip žuvys, kurios kvėpuoja žiaunomis, turi dažnokai pakilti į vandens paviršių, kad įkvėptų. Būdami po vandeniu, jie sulaiko kvėpavimą, o prireikus įkvėpti, grįžta į paviršių.

Skirtingai nuo kitų žinduolių, kurie kvėpuoja per nosies šnerves ir burną, banginiai kvėpuoja per skylę (šnervę), esančią viršugalvyje. Taip lengviau įkvėpti tik iškilus iš vandens, kadangi šnervė yra pačiame galvos viršuje, tik nedidelė galvos dalis turi išnerti iš vandens, kad banginis įkvėptų.

Banginis pradeda iškvėpinėti prieš pasiekdamas vandens paviršių, o tai leidžia sutaupyti laiko. Nereikia tiek daug laiko praleisti virš vandens. Netrikdydami savo plaukimo, delfinai gali įkvėpti apie penkis kartus per minutę prieš panerdami vėl. Dažniausiai delfinai įkvepia nuo dviejų iki keturių kartų kiekvieną minutę, kai plaukia arti vandens paviršiaus. Kai paneria, jie kvėpavimą gali sulaikyti septynias ir daugiau minučių.

Banginiai negali kvėpuoti per burną. Jų trachėja ir stemplė nėra susijusios.

Didžioji dalis žinduolių turi dvi šnerves. Viena dantytųjų banginių šnervių evoliucionavo į jų echolokacijos sistemą, todėl jie dabar turi vieną šnervę (ūsuotiesiems banginiams liko dvi).

Banginių plaučiai nėra santykinai didesni ar mažesni už sausumos žinduolių. Tačiau akivaizdu, kad plaučių dydis neparodo deguonies kiekio, kurį plaučiai gali talpinti ir panaudoti.

Banginių plaučiuose yra daug daugiau alveolių nei žmogaus plaučiuose. Banginių plaučiuose randami du kapiliarų sluoksniai. Taip padidinamas dujų apykaitos efektyvumas, kadangi dauguma žinduolių turi tik vieną kapiliarų sluoksnį plaučiuose. Taigi, banginių plaučių paviršiaus plotas smarkiai padidėja, o dujų apykaita vyksta ženkliai greičiau.

Banginių plaučių pleura yra stora ir elastinga. Plaučių audinyje yra daug raumeninių skaidulų, didinančių elastingumą. Bronchai yra iškloti raumeninio audinio, o mažose bronchiolėse randama sfinkterių, kurie skiria alveoles nuo likusios plaučių dalies.

Šie anatominiai prisitaikymai padidina dujų apykaitos efektyvumą. Delfinuose, liekamasis plaučių tūris – oro tūris, kuris lieka plaučiuose ir neleidžia jiems subliūkšti, net po maksimalaus iškvėpimo – niekada neviršija 15 % viso tūrio, o kvėpuojamasis tūris – nuolat atnaujinamo oro tūris – apie 85 %. Kartais gali siekti ir 92 %. Paprastai žmoguje nuolatos keičiasi tik 10-20 % oro. Tačiau delfinuose nuo 80 iki 90 % yra atnaujinama, todėl jų kūnas įsisavina kiek įmanoma daugiau deguonies.

Banginių kvėpavimo sistema turi keletą neįprastų prisitaikymų, tačiau jie būtini, norint išvengti vandens patekimo į kvėpavimo takus: nosies praėjimai yra sudėtingi ir susisukę, o gerklos (viršutinė kvėpavimo takų dalis) tęsiasi aukštyn iki nosies ertmės, bet neatsiveria burnoje. Galingi raumenys suformuoja šnervei (blowhole) kamštį, neleidžiantį į plaučius patekti vandeniui banginiui panėrus.

Plaučių dydis nėra pagrindinė ilgalaikio banginių panėrimo priežastis. Net jei plaučiai ir būtų visiškai pripildyti oru, tai neleistų delfinui panerti penkiolikai minučių. Pagrindinė priežastis, kodėl delfinai gali sulaikyti kvėpavimą taip ilgai, yra jų kraujotakos sistemos prisitaikymas. Jis ženkliai padidina sugebėjimą kaupti deguonį ir jį efektyviai naudoti.

Pirmasis prisitaikymas yra deguonies kiekis, kurį gali saugoti banginio kraujas ir raumenys. Daugiausia deguonies stengiamasi imti būtent iš ten.

  • Biologija Aprašymai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (4730 žodžių)
  • Biologijos aprašymai
  • Microsoft Word 2340 KB
  • Banginių kvėpavimo sistema
    10 - 4 balsai (-ų)
Banginių kvėpavimo sistema. (2015 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/banginiu-kvepavimo-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:38