Bankai ir jų funkcijos


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Bankų istorinė raida. Bankų atsiradimas. Bankų raida Lietuvoje. Bankų veiklos vaidmuo. Pinigai ir jų reikšmė. Pinigų vertė. Pinigų pasiūla ir paklausa. Bankų veiklos esmė ir turinys. Bankų sistemos institucijų klasifikavimas. Bankai ir nebankai. Bankinių institucijų charakteristika. Nebankinės institucijos – parabankinė sistema. Bankų veiklos aplinka. Bankų steigimas. Sąskaitų atidarymas ir disponavimas. Vekselių naudojimo tvarka. Čekių naudojimo tvarka. Kreditavimo operacijos. Bankų operacijų technizavimas. Išvada. Literatūra.


Kaupimo priemonė. Pinigai nereikalauja jokių operacijų išlaidų arba tos išlaidos labai mažos.

Vienarūšiškumas reiškia, kad visi to paties nominalo pinigai turi turėti vienodas vertes.

Dalumas reiškia, kad pinigai turi būti skaidomi dalimis, kad būtų galima atiduoti grąžą.

Pinigų supranta labai aiški tik tol, kol operuojama siaurąją prasme ir kol pinigai suprantami kaip grynieji pinigai (banknotai, monetos, taurieji metalai) ir tie pinigai, kurie yra atsiskaitomosiose sąskaitose- buhalteriniai pinigai. Tai yra tie pinigai, kurie gali būti ir negryni, tačiau kiekvienu momentu jie gali būti paversti grynaisiais pinigais.

Kvazipinigai nėra pinigai tikrąją to žodžio prasme, tačiau juos pakeičia. Jų apyvartumas yra dažniausiai naudojamas didesnio ar mažesnio likvidumo. Pavyzdžiui, valstybiniai popieriai, terminuoti indeliai ir kiti, kuriems pakeisti į grynuosius pinigus reikia laiko, o kartais tai gali būti sudėtinga. Vadinasi, jų tam tikrą laiką atsiskaitymams negalima naudoti, tačiau jie yra pakankamai patikimi ir gali atlikti pinigų funkciją.

Kai kainos kyla, mažiau ką nuperkame. Jų perkamoji galia krinta pinigai tampa vertingesni.

Kai pinigai neatlieka savo funkcijos, sakoma, kad jie tampa nekonvertuojami. Konvertavimas gali būti vidinis ir išorinis. Vidinis- kai pinigai atlieka šalies vidaus mokėjimo priemonės funkciją, išorinis- kai šalies pinigai –valiuta gali būti keičiama į kitų šalių pinigus, valiutą.

Prekių mainuose dalyvauja daug subjektų : pramonės, paslaugų, žemės ūkio, prekybos įmonės, individualus vartotojai ir juos aptarnaujantis bankai.

Atlieka bankų banko vaidmenį. Jį apibendrina centrinio banko vaidmenį komercinių bankų atžvilgiu

Taupomieji bankai (žemės) išduoda paskolas už įkeistą nekilnojamąjį turtą, žemę.

Kai kurios veiklos rūšys neturi gero vardo visuomenėje ir bankai nori nuo jų nors formaliai atsiriboti.

Pats bendriausias yra reikalavimas garantuoti efektyvų banko darbą, kas daugiau ar mažiau susiję su rizika, ir kartu užtikrinti indelių ir kapitalo saugumą.

Šis reikalavimas prieštaringas ir ta prasme, kad rizikuojant taip pat ne visada garantuojama banko sėkmė ir saugumas. Rizikuojant tikimybė gauti didesnį pelną yra susijusi su didele bankroto galimybe, bet ir nerizikuojant taip pat galima patirti nuostolių, nes padidėjus konkurencijos sąlygoms toks bankas užleidžia savo pozicijas rinkoje, praranda klientus.

Steigiant banką ir organizuojant jo valdymą labai svarbią reikšmę turi akcijų paketas, tai yra fizinio ir juridinio asmens arba grupių tiesiogiai ar netiesiogiai įgyta arba valdoma 1/10 ar didesnė akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo dalis. Akcijų paketui įsigyti reikia Lietuvos banko leidimo, priešingu atveju prarandama balsavimo teisė. Kontrolinis akcijų paketas suteikia jo savininkams ar valdytojams galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą. Tiesiogines akcijas savininkas įsigyja savo vardu, o netiesiogines įgyja ir valdo per turtinius santykius. Nepiniginis turtinis įnašas gali būti tik nekilnojamas turtas ir juo apmokėta bankinio kapitalo dalis negali būti didesnė kaip 20 procentų banko akcinio kapitalo.

Užsienio bankai taip pat turi teisę veikti per dukterinius bankus, įsigyti veikiančio banko akcijų ir, Lietuvos bankui leidus, veikiančio banko kontrolinį paketą, steigti banko atstovybes.

Banko steigėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie susitaria steigti banką ir turi tam reikalingą kapitalą. Jie sudaro steigimo sutartį, kurioje numato steigėjų teises ir pareigas, atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą. Bankų steigėju turi būtį ne mažiau kaip 7 ir kiekvienas iš jų turi įsigyti ne mažiau kaip 2 procentus banko akcinio kapitalo. Steigėjas turi pagristi savo lėšų teisėtumą ir tvirtą finansinę būklę. Bankas gali būti steigiamas atviruoju būdu (platinant akcijas viešai) ar uždaruoju (pasidalijant akcijas siaurame rate).

Bankai ir jų funkcijos. (2013 m. Gruodžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/bankai-ir-ju-funkcijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:21