Bankai ir jų veiklos ypatumai Lietuvoje


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Lietuvos centrinis bankas ir jo atliekamos funkcijos. Lietuvos banko priežiūra. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Kredito ir mokėjimo įstaigų priežiūra. Elektroninių pinigų įstaigų priežiūra. Draudimo rinkos dalyvių priežiūra. Finansinių priemonių rinkų priežiūra. Lietuvos ekonomika. Finansinis stabilumas. Banknotai ir monetos. Bankų tipai Lietuvoje. Lietuvoas komerciniai bankai. Seb bankas. Swedbank bankas. Dnb bankas. Lietuvos bankų statistika. Kreditų bendrovės. Bigbank. MOGO – išperkamoji nuoma. Lizingai. MOGO – išperkamoji nuoma. Lietuvos finansiniai nuosmukiai. Ekonominės krizės priežastys ir pasekmės. Bankų bankroto priežastys Lietuvoje. Snoro bankrotas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Toliau šalies bankų klasifikacijoje yra visi komerciniai bankai, kurių yra aštuoni: tai SEB bankas, Swedbank bankas, DNB bankas, Šiaulių bankas, Medicinos bankas, Citadele bankas ir bankas „Finasta“. Norint įsteigti ir sėkmingai funkcionuiti, komerciniams bankams reikalinga licencija. Šios rūšies bankai iš fizinių asmenų priima pinigus ir kitas lėšas bei yra atsakyngi už galimą pinigų praradimą, nuvertėjimą ir panašius reiškinius, kurių finansų rinkose pasitaiko, ir gana dažnai.

Be išvardintųjų, taip pat dar gali egzistuoti ir investiciniai bankai, tačiau jie Lietuvoje ne tokie populiarūs. Šios rūšies bankai prekiauja vertybiniais popieriais, tarpininkauja įsigyjant verslo įmones, platina vertybinius popierius ir bendrovių akcijas ir kt. Mūsų šalyje taip pat gausu ir privačių, į bankus panašių įmonių, kurios konsultuoja investavimo klausimais, padeda suplanuoti galimas išlaidas ar mokesčius, teikia kitas paslaugas. Iš taupomųjų bankų, kurie priima taupomuosius indėlius bei skolina pinigus, išsivystė įvairios kreditus teikiančios bendrovės, tačiau pastarosios bankams nėra priskiriamos.

3 lent. Lietuvos bankų palyginimas, 2013 m. III ketvirčio pabaiga

Lietuvoje yra vienuolika pagrindinių greito kredito bendrovių: Sohocredit, Litcredit, SMScredit, Vivus.lt, Credit Plus, Ferratum MiniPaskola, Bobutės paskola, Smspinigai.lt, BIGBANK ir kitos.

Nors Lietuva yra ganėtinai jauna ir nepriklausoma valstybė istoriniu požiūriu, tačiau šalies ūkyje per šį laikotarpį įvyko daug permainų. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies ekonomika dažnai keitėsi: Lietuva susidūra su hiperinfliacija, dideliu nedarbu. Vėliau atsigaunantį Lietuvos ūkį paveikė Rusijos ekonominė krizė. Nuo 2002 metų galima buvo įžvelgti naujas šalies ūkio tendencijas: spartus ūkio vartojimo kilimas, nedarbo sumažėjimas, pabrangusi darbo jėga. Tačiau pastaraisiais metais vis girdėjome apie „praūžusę“ ekonominę krizę JAV ir Europoje. Didelis vartojimas ir lūkesčiai nepasiteisino, tai atnešė tik nemenkų ekonominių ir finansinių problemų. Jos ypač skaudžiai paveikė Lietuvos ekonomiką. Sumažėjo šalies bendrasis vidaus produktas, dėl sumažėjusių darbo vietų padidėjo nedarbo lygis, dėl kurio kilo masinė emigracija, kuri tęsesi iki šių dienų. Lietuvos ekonomikos kilimo laikotarpiu komerciniai bankai gana lengvai suteikė paskolas įmonių veiklai plėsti. Visas šis bankų neatsakingumas atsigręžė tiek į įmones, tiek į bankus.

Prie Lietuvos komercinių bankų finansinių nuosmukių galima priskirti ir bankų bankrutavimą. Jų bankrutavimo priežastis ir pasėkmes aptarsime kiek vėliau.

Dabar sunku pasakyti, kiek laiko banko savininkai dar kėtino tęsti veiklą, jei Lietuvos bankas nebūtų sustabdęs. Nuo 2004 metų bankas sparčiai plėtėsi. Ganėtinai agresyvi marketingo startegija, kurią bankas buvo pasirinkęs, davė rezultatų. Tuo momentu bankas plėtėsi visomis prasmėmis: ir indeliais, ir paskolų portfelis didėjo

Bankai ir jų veiklos ypatumai Lietuvoje. (2014 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/bankai-ir-ju-veiklos-ypatumai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:19