Bankininkystė Šveicarijoje


Ekonomikos referatas.

Bankininkystė Šveicarijoje. Nuotrauka Vertė Dydis Pagrindinės spalvos Atvaizdas Išleidimo data. Vienapusė Kita pusė. Vertė Dydis mm Storis mm.


Kaip ir kiekviena šalis, Šveicarija turi savo valiutą. Valiuta dažniausiai vadinamas bet kokio tipo užsienio šalies piniginis vienetas. Pagal užsienio valiutos Lietuvos Respublikos įstatymą užsienio valiuta yra bet kurios užsienio valstybės arba užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta. Jai prilyginami kredito ir mokėjimo vertybiniai popieriai (vekseliai, čekiai ir kt.), įvertiniti kurios nors šalies piniginiais vienetais ir naudojami tarptautiniose atsiskaitymuose. Šveicarijos oficiali valiuta yra frankas (naudojama ir Lichtenšteine), tačiau euras taip pat plačiai priimamas. Dar prieš Helvetijos respublikos laikus šiame regione buvo kalamos monetos. Šiuo laikotarpiu buvo naudojama 860 skirtingų monetų, turinčių nevienodą vertę, pavadinimus ir monetarinę sistemą. Nuo 1850m. privatūs bankai pradėjo išdavinėti pirmuosius banknotus. Tuo metu mažiausiai 8000 monetų ir banknotų buvo apyvartoje ir tai sukėlė tam tikrų sunkumų monetarinei sistemai. Norint išspręsti šią problemą, Šveicarijos Kontitucijoje buvo įrašytas įstatymas, kad monetas bei banknotus gali leisti tik Šveicarijos Vyriausybė. Naujai leidžiami frankai turėjo tokią pačią vertę kaip ir Prancūzijos frankai. Iki šių laikų, Šveicarijos frankai yra viena saugiausių valiutų, beveik neturinti infliacijos.

Bankai Šveicarijoje atsirado tik nuo 1834 metų. Didžiausią įtaką bankų atsiradimui turėjo susisekimas tarp teritorijų bei prekyba. Nutiesus geležinkelį Šveicarijos ekonomika iškart atsigavo, šalis įkūrė sostinę ir atsirado banko poreikis. Pirmasis įkurtas bankas vadinosi Cantonal Bank of Berne. Nuo 1840 iki 1850m. atidaryti dar penki nauji bankai, o sekančiame dešimtmetyje skaičius vis augo. Pagal įstatymus visi šie bankai turėjo būti patvirtinti Valstybės Tarybos. Bankų įkūrėjai akivaizdžiai vadovavosi Prancūzijos bankų statutais. Banknotų apimtys turėjo tam tikrą limitą. Administracija pradėjo keistis. Iš pradžių popieriniai pinigai nebuvo labai svarbūs žmonėms, tačiau jie turėjo mokytis vertinti banknotus, kadangi šveicariški bankai dar neturėjo didelės patirties kreditų sektoriuje. Viskas pasikeitė kai Prancūzijos kapitalistai 1864m. įkūrė „Eidgenossische Bank“. Šis bankas turėjo devynis padalinius didžiuosiuose Šveicarijos miestuose ir išmokė visuomenę vertinti banknotus kaip ir monetas. Šveicarijos kantonuose vyravo skirtingi valiutos kursai, todėl „Eidgenossische Bank“ su kitais bankais įvedė įstatymą, jog priims vieni kitų banknotus. Greitai beveik visi bankai pritarė šiam įstatymui ir popierinių banknotų cirkuliacija buvo išgelbėta. Šiais laikais Šveicarijoje bankų yra daugybė, tačiau išskiriama tik vienuolika didžiausiųjų, iš kurių du (UBS AG ir Credit Suisse Group) yra net didžiausių Europos bankų dvidešimtuke.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2000 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 214 KB
  • Bankininkystė Šveicarijoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Bankininkystė Šveicarijoje. (2016 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/bankininkyste-sveicarijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:11