Bankininkystės verslo modeliai viduramžiais


Bankininkystės referatas. Karolinos Martinkėnaitės. Bankininkystės verslo modeliai viduramžiais. Bankininkystė viduramžiais. Pirmieji Italijos bankai. Žymiausios bankininkų šeimos. Popierinių pinigų atsiradimas. Įdomūs faktai. Šaltiniai VAŠKELAITIS , Vytautas 2003 Pinigai komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas. Vilnius Lietuvos mokslas. IVAŠKEVIČIUS , Dainius. SAKALAS , Algimantas 1997 Bankų vadyba. Kaunas Technologija.


Bankininkystės plėtotė atsigavo karų ir kryžiaus žygių laikotarpiu. Pinigų reikėjo atgijusiai prekybai su Rytais, be to, ir patiems kryžiaus žygiams finansuoti. Šventojo ordino iždininkai priimdavo į savo pilis saugoti didikų brangenybes, nes tai buvo metas, kai keliuose knibždėte knibždėjo plėšikų, nuo kurių galėjo apginti tik storos pilių sienos ir gerai ginkluota sargyba. Imperijos buvo įsitraukusios į karą, jų finansiniai ištekliai sparčiai sekdavo, todėl jos buvo priverstos imti paskolas. Šios paskolos davėjas galėdavo imti keturis procentus metinių palūkanų nuo sumos, kurią jie paskolindavo. Tai pat laikui bėgant ir vystantis prekybai šie dvarai pradėjo išdavinėti mainų sąskaitas.

Geriausiai tų laikų Europos skurdą parodo mažos vertės piniginio vieneto pasirinkimas. Vakarų Europos natūraliam ūkiui nebebuvo reikalingi auksiniai pinigai; net ir stambesnės sidabro moneta buvo jau mažai tinkama mainų priemonė. Pirmasis, kuris bandė kurti vieningą visos Vakarų Europos pinigų sistemą, buvo Pipinas. 750 m. Pipinas nustato, kad iš vieno sidabro svaro būtų gaminami 22 solidai arba šilingai, kuris kiekvienas turėjo po 12 denarų. Pipino sūnus Karolis Didysis keičia tėvo padarytą pinigų reformą pakeisdamas denaro vertę. Matyt, ūkiško gyvenimo sąlygos tiek pagerėjo, jog prekybiniais sandoriai bei daromi mokėjimai jau reikalavo stambesnių pinigų. Jis padidino svarą nuo 327,45 g iki 436,8 g, iš šio svaro kalami ne 22 solidai, o 20, kaip ir seniau solidas turi 12 denarų. Ši Karolio reforma ilgiems amžiams nustato Vakarų Europos piniginių sistemų pagrindus. Stambūs Karolio denarai greitai virsta tarptautiniu pinigu, jie vadinami grašiais.

Viduramžių pinigų anarchija sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis mokėjimas stambesnių sumų monetomis pasidarė sunkiai beįvykdomas dalykas. Žmonės nebepajėgia nustatyti atskirų monetų vertės ir pradeda mokėti sidabro gabalais. Daugiausia su mokėjimais reikalų turėjo pirkliai, tad jie pirmieji ir pradeda vartoti monetų vietoje sidabro gabalus. XIII ir XIV a. miestai pradeda žymėti savo antspaudais tokius mokėjimams skirtus sidabro gabalus. Kiekvieno miesto antspaudas kartu jau parodydavo ir sidabro lydinio grynumą, nes ne visi miestai gamindavo vienodo grynumo metalo gabalus. Metalo gabalėliai virsdavo pinigais tik tada, kai juose valdžia įspausdavo savo ženklą, kuris reikšdavo, kad tuose piniguose yra nustatytas kiekis metalo ir kad metalas yra reikiamos prabos. Taip prasidėjo pinigų standartizacijos ir jų emisijos centralizacijos era. Todėl nuo seno pinigų kalyklos priklausydavo valdžiai arba buvo jos kontroliuojamos.

  • Bankininkystė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (1920 žodžių)
  • Kolegija
  • Bankininkystės referatai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Bankininkystės verslo modeliai viduramžiais
    10 - 9 balsai (-ų)
Bankininkystės verslo modeliai viduramžiais. (2015 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/bankininkystes-verslo-modeliai-viduramziais.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:51