Banko sąvoka ir atliekamos funkcijos


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Banko sąvoka, atliekamos funkcijos ir skirstymas. Centrinis bankas. Bankininkystės raida Lietuvoje ir pasaulyje. Perėjimas nuo SSRS bankų sistemos prie nepriklausomos Lietuvos bankų sistemos. Lietuvos bankų sistema. Komerciniai bankai. Bankų bankrotų banga. Bankų sistemos stabilumas ir patikimumas. Elektroninė bankininkystė. Išvados. Literatūra. Priedas.


Kursinio darbo tiklas: susipažinti su bankų sistema Lietuvoje.

Konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą informaciją. Bankai vis daugiau teikia konsultacijų verslo įmonėms;

Investicijos. Bankams leidžiama pirkti Lietuvos valstybines obligacijas. Prekiaudami šiomis obligacijomis bei gaudami valstybės už jas mokamas palūkanas bankai užsidirba;

Valiutos keitimo paslaugos. Bankai gali pirkti ir parduoti užsienio valiutą savo reikmėms arba klientams pageidaujant. Šiomis paslaugomis dažniausiai naudojasi importuotojai, eksportuotojai ar keliautojai;

Teikia patikėtinių paslaugas. Bankai tvarko įvairias pavienių asmenų bei organizacijų lėšas (pvz.: pensijų fondus) bei nekilnojamą turtą. Už tam tikrą mokestį bankas tai daro turto savininko vardu;

Centrinis bankas prižiūri komercinių bankų veiklą, bei nustato šiuos privalomus vykdyti normatyvus:

Šie normatyvai yra nustatomi metų ketvirčiui. Be šių normatyvų nustatymo, CB turi teisę perimti nuostolingai dirbančio komercinio banko valdymą. Apie sprendimą perimti Komercinio banko valdymą, CB iš anksto praneša jo vadovams.

Bankininkystės raida Lietuvoje ir pasaulyje

1940 m. pradėtas įgyvendinti bankų nacionalizavimas buvo savotiškas konfiskavimas.

Nors Lietuvoje bankų sistema pradėjo veikti pakankamai neseniai, tačiau dabar mes galime naudotis visomis jų paslaugomis, kurios yra paplitusios visame pasaulyje.

Tai buvo komercinių bankų atsikūrimo pradžia. Jie ėmė dygti kaip grybai po rudeninio lietaus.

Sąlygiškai stambūs komerciniai bankai panašūs tuo, kad jie stengėsi patraukti į savo pusę smulkius investuotojus ir klientus.

To laikotarpio skiriamąja Lietuvos bankinių paslaugų rinkos ypatybe galima laikyti komercinių bankų universalumą t.y. komerciniai bankai nesistengė specializuotis atlikdami tik tam tikras operacijas ar aptarnaudami tik tam tikrus klientus, bet teikė įvairias bankų paslaugas (depozitai, trumpalaikiai ir ilgalaikiai kreditai, mokėjimo korteles, kitos bankų operacijos, valiutos keitimas) įvairiems klientams. Įdėmiau patyrinėjus komercinių bankų klientus, galėtume pastebėti tam tikrą rinkos segmentavimą. Pavyzdžiui, LAIB (Lietuvos akcinis inovacinis bankas) orientavosi į energetinės sistemos įmonės, Vilniaus bankas - į prekybines įmones, Litimpeks kuravo dujų pramonės įmones, transporto pramones įmones, Vakarų bankas veikė teritoriniu principu ir aptarnavo Vakarų Lietuvos regiono klientus, "Hermis" orientavosi i lengvąją pramonę (mediena ir medienos produktai, tekstile), smulkesni - ieškojo savo nišų, "Snoras" stengėsi būti patrauklesnis gyventojams, kitaip tariant, buvo jaučiamos bankų specializacijos užuomazgos pagal įvairius rinkos segmentus bei pjūvius.

1994 m. Seimas priėmė keletą kitų įstatymų, turėjusių neabejotinos įtakos komercinių bankų veiklai, - tai lito patikimumo įstatymas, akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos banko įstatymas.

Nustato LR pinigų nominalus, apsaugos priemones, organizuoja pinigų gamybą ir t.t.;

Nustato bankų ir kt. Lietuvos banko licencijuotų kredito įstaigų apskaitos, ataskaitų ir atskaitomybės tvarką;

Komercinio banko pasyvų struktūrą galima suskirstyti į:

Vadinasi, komercinio banko balansas bus pusiausvyras, kai:

Vienas iš svarbiausių reiškinių šalies bankų rinkoje yra vis didėjanti užsienio investuotojų įtaka.Užsienio kapitalas Lietuvoje turi teigiamų aspektų - strateginiai investuotojai yra finansiškai stiprūs.

Užsienio bankai padidino ir be to smarkią bankų konkurenciją Lietuvoje. Minimi užsienio bankai, dažnai turėdami priėjimą prie pigesnių kredito išteklių, pirmiausia bando "atsiriekti" kuo didesnę stambių ūkio subjektų rinkos dalį, mažesniems Lietuvos bankams palikdami mažesnių ir rizikingesnių ūkio subjektų kreditavimą.

Ekspertai jau baiminasi galimo Lietuvos ekonomikos perkaitimo ir bankų veiklos rizikos padidėjimo, nes paskolų apimties plėtros tempas viršija verslo ir ypač namų ūkio pajamų augimą.

Naudojimosi finansinėmis paslaugomis (paskolomis, išperkamąja nuoma, draudimo paslaugomis) lygis Lietuvoje yra labai žemas, ne tik palyginti su Europos Sąjungos, bet ir su Vidurio ir Rytų šalimis. Pvz., bankų turto ir BVP santykis mūsų šalyje sudaro apie 30 procentų, Latvijoje - 70, Čekijoje -125 proc., euro zonoj daugiau nei 250 proc..

Kuriant savą bankų sektorių, prioritetą įgijo universalaus banko modelis, pagal kurį dauguma finansinio tarpininkavimo paslaugos yra siūlomos iš vienos bankų struktūros. Šis modelis lemia santykiškai mažą, bankų sektoriaus atskirų dalyvių specializacijos laipsnį, santykiškai didelę ir viena į kitą , labai panašią bankų paslaugų įvairovę. Tai užtikrina gana didelę bankų tarpusavio konkurenciją, bet specializuoti bankai galėtų garantuoti bankų atskirų funkcijų, ekonomikos sektorių ar atskirų klientų, grupių efektyvesni aptarnavimą, nei universalios bankų struktūros.

Bankų bankrotų banga. Bankų sistemos stabilumas ir patikimumas

Banko sąvoka ir atliekamos funkcijos. (2015 m. Balandžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/banko-savoka-ir-atliekamos-funkcijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:51