Bankroto įvertinimas


Ekonomikos kursinis darbas. Summary. Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Verslo strategijos esmė ir svarba teorinis aspektas. Užsienio kapitalo Uab „Glynwed“ situacijos analizė. Bendrovės pristatymas. Bendrovės veiklos analizė. Uab „Glynwed“ verslo plėtros galimybių analizė. Verslo plėtros idėja ir bendrovės veiklos strategija. Verslo aplinkos ir rinkos analizė. Marketingo planas. Prekių asortimentas, kainos ir paskirstymas. Rėmimas ir reklama. Veiklos organizavimas. Personalo organizavimas. Verslo rizika. Verslo idėjos perspektyvumo įvertinimas. Finansinės prognozės. Ssgg analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas – įvertinti UAB „Glynwed“ verslo plėtros galimybes.

Darbo uždaviniai:

Teoriškai pagrįsti verslo strategijos esmę ir svarbą.

Atlikti UAB „Glynwed“ situacijos analizę.

Išanalizuoti bendrovės verslo plėtros galimybes.

Įvertinti verslo idėjos perspektyvumą.

Darbo objektas – verslo įmonės plėtra.

Darbo metodai:

Mokslinės teorinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė.

Dokumentų analizė.

Iš tiesų strategija turi šimtus apibrėžimų ir kiekvienas iš jų yra savaip teisingas. Taigi, strategija – tai:

būdas sukurti unikalią poziciją rinkoje,

L.Gudonavičius, V.Bartosevičienė, G.Šaparnis pateikia Whittington (2001) išskirtus keturis požiūrius į strategiją: „klasikinis“, „evoliucinis“, „procesinis“ ir „sisteminis“. Autoriai nurodo, jog „klasikinis“ ir „sisteminis“ požiūriai yra labiau formalizuoti, reikalaujantys analitinės prieigos bei pagrindimo, o „evoliucinis“ ir „procesinis“ požiūriai dažniausiai pasireiškia tuomet, kai strategija formuojama remiantis intuicija ir reakcijomis į aktualius momentinius aplinkos pokyčius (L.Gudonavičius, V.Bartosevičienė, G.Šaparnis, 2008, p. 358).

Strategija – tai: vadovavimo menas, ilgalaikis planas, verslo principai, sprendimų priėmimo taisyklių rinkinys, būdas sukurti unikalią poziciją rinkoje, manevras, padedantis aplenkti konkurentus, priežastinės grandinės tikslai. Ir nors terminas strategija neturi vieno aiškaus apibrėžimo, tačiau dažniausiai juose akcentuojami keturi bendri pagrindiniai elementai: 1) aplinka su jos teigiamais ir neigiamais aspektais, 2) pagrindinių tikslų, misijos formuluotė, 3) situacijos analizė, 4) planai, kaip naudoti turimus išteklius. Pagal šiuos elementus galima formuluoti ir verslo strategijos sampratą. Verslo strategija – tai pagrindinių taisyklių, kuriomis vadovaujasi verslo organizacija priimdama sprendimus, visuma, pagrįsta verslo aplinkos teikiamomis galimybėmis ir iš šios aplinkos kylančiomis grėsmėmis, vidiniais ištekliais ir gebėjimais. (R.Jucevičius, 2003, p. 72).

Tikslas – sukurti papildomą vertę, kuri sukuriama iš atskirų nepriklausomų veiklų ir verslo vienetų sąveikos. Paskirtis – sukurti palankų klimatą atskiroms verslo strategijoms, joms realizuojant savuosius tikslus. Šiai strategijai būdinga: veiklos tikslas; strategijos kryptis; sąveikos mechanizmai; aprūpinimo resursais politika; diversifikacija; struktūros rekonstravimas.

Paskirtis – įgyti konkurencinį pranašumą vystomojoje veikloje. Labiau orientuota į vidinių procesų ir veiklos koordinavimą bei jų efektyvumą. Šiai strategijai būdinga: informacijos kaupimo analizė; rinkos tyrimai; komercinė politika ir jos realizavimas; rinkos strategija (kaina, inovacijos, rezervai)

Strategijos rengimas dažniausiai vyksta daugiau nei viename įmonės valdymo lygyje – planuojama visos įmonės ateitis, jos tikslai, norima užimti rinkos dalis ir pasirenkama bendra strategija. Galimos strategijų pasirinkimo alternatyvos verslo įmonei yra pateikiamos 1.2 paveiksle.

Strategija tampa ypač aktuali šiandieninėmis rinkos ekonomikos sąlygomis, kai reikia numatyti verslo plėtros kryptis, paslaugų paklausą, išsilaikyti rinkose ir gauti pelno. Prieš pasirinkdama savo strategiją, įmonė turi atsakyti į du pagrindinius klausimus apie rinką. Tai yra išsiaiškinti, koks jos dydis, kaip greitai auga ir ko jai reikia. Ir antras – ar ši rinka įdomi, atsižvelgiant į įmonės paslaugas ir produktus, taip pat ar įmonė turi pakankamą ekspertizę ir kompetenciją rinkos poreikiams tenkinti. Strategijos pasirinkimas priklauso nuo tokių faktorių kaip verslo pobūdis, turimi ištekliai, tikslinė rinka, ilgalaikiai tikslai.

Pirmoji fazė – finansinis planavimas. Tai biudžeto sudarymas ir ši fazė parodo įmonės pajamų ir išlaidų perspektyvą. Kaip teigia K.Lukaševičius ir B.Martinkus, „Strategija retai būna grynai formali. Ji remiasi įmonės aukštesniojo lygio vadovų įvertinimais bei intuicija“ (K.Lukaševičius, B.Martinkus, 2001, p. 26). Vis dėlto įmonės dažnai būna sudėtingų struktūrų, ir jos negali priimti sprendimų pagal šią schemą. Tada jos parengia savą planavimo metodiką ir pereina į antrąją fazę – ilgalaikį planavimą. Čia finansiniai rezultatai numatomi keleriems metams (paprastai 3–5), dažnai remiantis praeities ekonomine veikla.

Strategijos planavimas, kaip nurodo K.Lukaševičius, B.Martinkus ir R.Piktys, apima šešis etapus (žr. 1.2 lentelę).

Strategijos planavimo etapai (sudaryta autoriaus, pagal K.Lukaševičius, B.Martinkus, R.Piktys, 2005, p. 91)

Kokiu nuoseklumu valdyti organizacijos pokyčius, sprendžia vadovybė, remdamasi patirtimi bei atsižvelgdama į besikeičiančias sąlygas, naujas idėjas ir galimybes, prognozuodama ir modeliuodama situaciją.

Taip pat šie autoriai (K.Lukaševičius ir B.Martinkus, 2001, p. 28) nurodo dvi strategijas:

Dalinė strategija – sudaroma pagrindiniams verslo įmonės struktūriniams padaliniams arba veiklos funkcijoms. Dalinės strategijos apima atskirą padalinį ir skirtos papildyti ir patikslinti integruotoms strategijoms, siekiančioms bendrų tikslų.

Bankroto įvertinimas. (2015 m. Lapkričio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/bankroto-ivertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:30