Bankų ir kredito unijų veiklos skirtumų analizė


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Finansinės institucijos. Komercinio banko steigimas, kapitalas, valdymas. Kredito unijos steigimas, kapitalas, valdymas. Pagrindiniai kredito unijų ir bankų veiklos skirtumai. Veiklos tikslas. Finansinių paslaugų teikimo apribojimai. Paslaugos. Steigimas ir licencijavimas. Nuosavo kapitalo dydis. Reikalavimai vadovams. Investicijų ribojimai. Riziką ribojantys normatyvai. Išvados. Naudota literatūra.


Finansų rinkos valdymo institucijų veikla šiuolaikinėje ekonomikos sistemoje yra šalies ekonomikos pagrindas. Tai ypatinga verslo institucija, sukurianti įsipareigojimus, kurie tampa prekėmis finansų rinkose ir, kuri veikia kartu su įvairiais rinkos dalyviais. finansų rinkos valdymo institucijos – tai įvairios finansų institucijos, siūlančios platų produktų ir paslaugų spektrą. Tai institucijos, kurios turi bazinį paslaugų ir produktų rinkinį, be kurio negali egzistuoti ir funkcionuoti. Šiam rinkiniui priklauso: indėlių priėmimas, paskolų teikimas, bei mokėjimų ir atsiskaitymų vykdymas. Apibūdinant šias institucijas galima sakyti, kad tai finansų tarpininkai, siūlantys finansines paslaugas, profesionaliai valdantys išteklius ir veikiantys šalies ekonominius procesus.

Taigi šiame darbe norėčiau paaiškinti plačiau apie šias finansinės institucijas: bankus ir kredito unijas, kadangi tai vienos populiariausių finansų įstaigų, kurios užima svarbų vaidmenį kredito sistemoje ir visoje šalies ekonomikoje. Nors šios institucijos iš pirmo įspūdžio gali atrodyti labai panašios tačiau taip nėra, todėl šiame darbe siekiu išsiaiškinti kuo jų veikla skiriasi.

Šiame darbe kalbėsime būtent apie depozitines institucijas, t.y. apie bankus ir kredito unijas.

Komercinio banko veikloje išskirtinis vaidmuo tenka banko kapitalui. Kapitalas apibūdina kredito institucijos finansinį pastovumą ir yra finansų būklės indikatorius. Banko kapitalas atlieka tokias funkcijas:

Registracinę – kuriant kredito organizaciją;

Emisinę – formuojant akcinį kapitalą;

Reguliuojamąją – banko ekonominės veiklos normatyvų ataskaitos bazę

Rezervinę – indėlininkams, kreditoriams banko klientams suteikia tam tikras garantijas;

Operatyvinę – sudaro prielaidas bankui verstis bankine veikla, užtikrina banko plėtrą

Banko kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas. Pakankamas nuosavas banko kapitalas padeda stabiliai funkcionuoti kredito institucijai ir neutralizuoti įvairią finansinę riziką. Nuosavą kapitalą sudaro:

įstatinis kapitalas – registruojant komercin5 bank1 numatytas minimalus dydis;

privalomasis rezervas – sudaromas iš banko pelno atskaitymų. Atsiskaitymai įprivalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno, privalomasis rezervas banko eilinio arba neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti naudojamas tik banko veiklos nuostoliams dengti;

Registruojant banką, jo nuosavas kapitalas, išreikštas eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnis kaip 5 milijonai eurų (2,201).

Tipinė organizacinę komercinio banko struktūrą jungia valdymo ir kitus organus (žr. 1 priedą). Banko organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas, o valdymo organai yra valdyba ir administracijos vadovai.

Visuotinis akcininkų susirinkimas vykdo išorinį banko valdymą ir jam suteiktos išskirtinės teisės: keisti banko įstatus; rinkti, atšaukti stebėtojų tarybą ir jos narius; rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti; nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalą, ir minimalią emisijos kainą; tvirtinti metinių finansinių metų ataskaitų rinkinį; priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo, dėl rezervų sudarymo ir naudojimo; priimti sprendimą didinti/mažinti kapitalą; ir kt. Stebėtojų taryba – kolegialus banko priežiūrą atliekantis organas, kurio kompetencija: tvirtinti banko veiklos planus; nustatyti skolininko, kuris gali būti atliekamas tik banko stebėtojų tarybos pritarimu, tvarką; užtikrinti, kad banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema; svarstyti klausymus, kurie pabrėžti banko įstatuose. Banko valdyba – kolegialus banko valdymo organas, kuris: renka ir atšaukia administracijos vadovą ir jo pavaduotojus; svarsto ar sprendžia einamuosius banko veiklos ir jo filialų veiklos klausymus. Vidaus audito komitetas – užtikrina banko vidaus kontrolę (2,202).

Bankų ir kredito unijų veiklos skirtumų analizė. (2015 m. Kovo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/banku-ir-kredito-uniju-veiklos-skirtumu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:48