Bankų kaip finansinių tarpininkų veikla Lietuvoje


Bankininkystės kursinis darbas. Įvadas. Bankininkystės pradžia Lietuvoje. Komercinių bankų pagrindinės funkcijos. Lietuvos komercinių bankai kaip finansiniai tarpininkai. Bankų kaip finansinių tarpininkų veikla. Bankų veikla ir tikslai. Bankų paslaugos. Bankų indėliai. Bankų paskolos. Bankų investicinės paslaugos. Bankų veiklos problemos Lietuvoje. Problemų sprendimo būdai. Narystė Europos bankų sąjungoje. Išvados. Literatūra.


Tema, kuri susijusi su bankais, kaip finansų tarpininkais, ir jų teikiamomis paslaugomis, visais laikais kiekvienam iš mūsų turi ir turės didžiulę reikšmę, be kurios neįsivaizduojamas šiandieninis gyvenimas.

Pradžioje užduokime klausima: Tai kas yra tas bankas?

Nei vienoje šalyje ekonomika negali tinkamai „kvėpuoti“ be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo, vienareikšmiškai, yra labai svarbūs fiziniams, juridiniams asmenims bei visoms valstybinėms institucijoms.

Pastaraisiais metais bankų, kaip finansinių tarpininkų, veikla Lietuvoje labai sparčiai vystosi. Bankų – finansinių tarpininkų paslaugų asortimentas metams bėgant plečiasi, teikiamos paslaugos tampa vis modernesnės, lankstesnės, jos lengvina žmonių gyvenimą, tenkina daugelį jų poreikius, leidžia apsaugoti finansus.

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo septyni Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai:

Temos naujumas ir aktualumas. Lietuvoje Nacionalinės bankininkystės istorija skaičiuojama nuo XX a. pradžios. Tuo laiku buvo sukurta visiškai nauja Lietuvos bankų sistema, kurios pagrindu bankai veikia net iki šių dienų. Vadinasi, jau iš istorijos galime suvokti centrinių bei komercinių bankų atsiradimo priežastis bei jų veiklos pasekmes. Finansai – tai ir yra tas sraigtas, kuris bankus stumia pirmyn.

Pinigai – nuolatinis šalies, žmonių ūkinių santykių tarpininkas, tuo pasireiškia visas pinigų tikslingumas ir neišvengiamas būtinumas. Vadinasi, ten kur pinigai – ten ir bankai, o kur bankai – ten ir finansų tarpininkai. Paprasčiau kalbant, pinigai – aukso gija, kuri bankus ir paskatino tapti finansų tarpininkais. Bankai, kaip finansiniai tarpininkai kurdami pinigus sudaro sąlygas efektyvesniam ekonomikos augimui. Bankai yra širdis, kuri tvarko pinigų cirkuliaciją, sutraukdama juos į save ir vėl paleisdama į apyvartą.

Ekonominės krizės metu, kai kurie bankai patyrė nuostolių, kurių didelė dalis teko mokesčių mokėtojams. Dėl šios ir daugelio kitų priežasčių ES siekia vieningos bankų priežiūros sistemos.

Darbo tikslas – išanalizuoti bankų kaip finansinių tarpininkų veiklą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti finansinių tarpininkų sąvoką, pagrindines funkcijas, veiklos tikslus;

Išanalizuoti bankų kaip finansinių tarpininkų teikiamas paslaugas, atlikti jų analizę;

Nustatyti bankų veiklos problemas, jų atsiradimo priežastis.

Išsiaiškinti bankų veiklos problemų galimus sprendimo būdus.

Darbo objektas – Lietuvos komercinių bankų veikla.

Darbo metodai. Darbe taikomi metodai, kurių pagrindu atlikta mokslinės literatūros, bankų veiklos rodiklių analizė ir analitinis apibendrinimas. mokomųjų, mokslinių ir statistinių šaltinių analizė.

Lietuvos centrinės bankininkystės priešistorė jau minima 1768 metais, Seimui nutarus steigti valstybinį emisijos banką, turintį teisę leidžiant notas. Ir jau 1792 metais šis sumanymas buvo pradėtas įgyvendinti, pradžioje pasirenkant, kad Vilniuje, Minske bei Gardine bus steigiamos šio banko kontoros. Tačiau prie carinę Rusiją buvo pralaimėtas T. Kosciuškos sukilimas. Taip 1995 metais Lietuva ir Lenkija buvo padalintos trečiąjį kartą ir tokiu būdų Lietuvai netekus valstybingumą buvo prarasta galimybė steigti savąją pinigų sistemą.

1922 metų spalio 2 dieną, įsivedus nacionalinę valiutą, veiklą pradeda Lietuvos bankas. Pagrindinės Lietuvos banko funkcijos buvo:

pinigų apyvartos Lietuvoje reguliavimas;

supaprastinti pinigų išmokėjimus tiek šalies viduje, tiek už jos ribų;

skatinti pramonės, žemės ūkio ir prekybos augimą;

garantuoti pastovią ir saugią pinigų sistemą.

Lietuvos bankas tuomet buvo privatus akcinis bankas, tačiau valstybė turėjo didumą jo akcijų ir visuose akcininkų susirinkimuose visi galutiniai sprendimai būdavo priimami finansų ministro.

Ir iki šių dienų Lietuvos Respublikos Centrinio banko pagrindinis uždavinys – siekti kainų stabilumo.

1996 metais Lietuvoje veikė net 16 bankų, iš kurių 15 turėjo komercinių bankų statusą. Tais pačiais metais Seime buvo svarstomi bankų įstatymo pakeitimai bei papildymai, kurie susiję su bankų griūties priežastimis. Visi įstatymų pakeitimai, susiję su komerciniais bankais, davė realų pagrindą sėkmingai bankų veiklai ateityje.

Laikui bėgant vieni bankai Lietuvoje likvidavosi, kiti bankrutavo, dar kiti persiregistravo. Tačiau visus juos vienijo vienas tikslas – pelnas. Ir šiame „žaidime“ išliko ne tik stipriausi, bet ir lanksčiausi.

Visiems yra žinoma, kad žodis komercija yra tiesiog prekybos atitikmuo. Vadinasi komerciniai bankai ir yra tie prekybininkai, siūlantys tam tikrus savo produktus ir teikiantys tam tikras savo paslaugas.

Visuose literatūros šaltiniuose vyrauja, daugiau ar mažiau, panašus toks paaiškinimas apie komercinius bankus:

Komercinis bankas (KB) – tai kredito įstaiga, turinti tam tikrą licenziją verstis:

Bankų kaip finansinių tarpininkų veikla Lietuvoje. (2015 m. Kovo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/banku-kaip-finansiniu-tarpininku-veikla-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:11