Bankų krizė Skandinavijos šalyse priežastys ir įveikimo būdai


Bankininkystės referatas. Įvadas. Švedijos bankų krizės priežastys ir eiga. Švedijos bankų krizės įveikimo priemonės. Suomijos bankų krizės priežastys ir eiga. Suomijos bankų krizės suvaldymo priemonės. Norvegijos bankų krizės priežastys ir eiga. Norvegijos bankų krizės įveikimo priemonės. Ekonominių rodiklių pasibaigus bankų krizei kitimo tendencijų apžvalga. Išvados. Šaltiniai.


Pastaraisiais dešimtmečiais viso pasaulio ekonomikos ir finansų sistemos tapo labai priklausomos viena nuo kitos. Pokyčius pasaulinėje ekonomikoje, politikoje ir visuomenių struktūroje lėmė globalizacija. Šio proceso įtaka šalies finansų sistemos stabilumui tapo mokslininkų tyrimo objektu. Valstybių, veikiančių atviros ekonomikos sąlygomis bankinės sistemos stabilumui didelę įtaką daro ekonomikos ir finansų rinkų būklės. Ekonomikos istorikai jau seniai pastebėjo stiprų ryšį tarp finansinių krizių ir ekonominės veiklos nuosmukių. Daugelis per pastaruosius tris dešimtmečius vykusių krizių buvo panašios, tačiau priemonės, kuriomis buvo bandoma jas įveikti, skyrėsi dėl politinės ir ekonominės situacijos šalyse.

Vienas iš plačiau aptartų atvejų per pastaruosius tris dešimtmečius yra Skandinavijos bankų krizė. 1990-ųjų pradžioje Norvegija, Suomija ir Švedija turėjo rimtų sunkumų bankų srityje. Nors įvykiai kiekvienoje šalyje skyrėsi, juos siejo bendra dviejų etapų seka: 1) sparčiai didėjo ekonominis augimas, lydimas finansų liberalizavimo ir naujų finansinių priemonių diegimo 2) staigus nuosmukis ir finansų krizė. 1987 m. Norvegijoje paskolų nuostoliai buvo 0,7 procento visų paskolų, o 1991 m. jau siekė 6 procentus; Suomijoje paskolų nuostoliai nuo 0,5 procento 1989 m. padidėjo iki 4,7 procento 1992 m.; Švedijoje 1989 m. nuostoliai buvo 0,3 procento ir išaugo iki 7 procentų 1992 m. Šie nuostoliai darė didelę įtaką gyvenamajam ir komerciniam nekilnojamam turtui bei mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriui.

Skolinimosi bumas prasidėjo 1985-1986 m. Paskolų dalis nuo BVP 1991 m. siekė daugiau nei 140 proc. Didelė konkurencija sąlygojo žemas palūkanų normas. Dėl aukštos infliacijos reali palūkanų norma buvo neigiama, t.y. už paskolą mokamos palūkanos buvo mažesnės negu infliacija. Nuo 1991 m. Švedijos bankų nuostoliai dėl suteiktų paskolų ėmė viršyti jų gaunamas pajamas ir 1992 m. pabaigoje skirtumas tarp banko pajamų ir nuostolių dėl suteiktų paskolų buvo didžiausias ir siekė apie 50 mlrd. Švedijos kronų. Krizė aukščiausią tašką pasiekė 1993 m. Po to skirtumas tarp banko pajamų ir nuostolių dėl suteiktų paskolų ėmė mažėti ir 1994 m. bankų gaunamos pajamos buvo didesnės už nuostolius.

  • Bankininkystė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2042 žodžiai)
  • Universitetas
  • Bankininkystės referatai
  • Microsoft Word 62 KB
  • Bankų krizė Skandinavijos šalyse priežastys ir įveikimo būdai
    10 - 8 balsai (-ų)
Bankų krizė Skandinavijos šalyse priežastys ir įveikimo būdai. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/banku-krize-skandinavijos-salyse-priezastys-ir-iveikimo-budai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:47