Bankų vaidmuo ir įtaka Lietuvos ekonomikai


Bankininkystės referatas.

Įžanga. Bankų atsiradimas ir jų veiklos raida. Bankų istorijos apžvalga. Bankų veiklos aplinka ir principai. Bankai, jų funkcijos ir rūšys. Bankų atliekamos funkcijos. Bankų skirstymas. Centrinio banko bendrieji bruožai. Komercinių bankų sistema. Komercinio banko balansas. Aktyvai ir pasyvai. Palūkanų norma. Komercinių bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai. Komercinių bankų finansinės ataskaitos. Bankai Lietuvoje. Lietuvos bankas. Lietuvos bankų statistika 2006m. Bankų vaidmuo ir naudingumas visuomenei. Išvados. Literatūra.


Darbo uždaviniai:

apžvelgti bankų istoriją ir jų vystimosi raidą;

Bankus ir jų personalą veikia ir tarptautinė aplinka. Mūsų laikais nėra izoliuotų šalių, formuojasi bendra rinka, gyvenimas ir dabartinė veikla intensyviai internacionalizuojasi, todėl labai padidėja konkurencijos mastai.

Bankų vykdomos funkcijos parodytos 2 paveiksle.

5. Mišrieji bankai – bankai, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybės;

2.2. Komerciniai specializuoti bankai – bankai, kurie specializuojasi pagal vieną ar kelis kriterijus:

- taupomieji bankai pritraukia smulkius indėlius. Jie dažniausiai orientuojasi į gyventojų kreditavimą – įdėjimus į gyvenamąją statybą, smulkų verslą;

- hipotekos (žemės) bankai išduoda paskolas už įkeistą nekilnojamąjį turtą, dažniausiai žemę.

Centrinio banko pagrindinės veiklos funkcijos yra šios:

3. pinigų pasiūlos kontrolė, kadangi galima daryti įtaką palūkanų normai, valiutų keitimo normai, infliacijai verslo ciklui.

- teikti paslaugas, konsultacijas bankų veiklos klausimais;

nekilnojamasis banko turtas bei kita banko nuosavybė.

Aktyvai yra viskas nuo grynųjų pinigų banko saugyklose iki banko suteiktų paskolų.

Nekilnojamojo turto paskolos:. Viena iš nekilnojamojo turto paskolų rūšių yra paskola su paties nekilnojamojo turto užstatu. Tokia paskola yra apdraudžiama savininko namu.

Be priimtų indėlių, bankai turi ir kitų pasyvų. Vienas iš jų yra pirkti federaliniai fondai. Federaliniai fondai nėra lėšos, priklausančios federalinei vyriausybei. Tai yra indėliai, laikomi centrinio banko rezervuose. Jais tarpusavyje prekiauja bankai ir kai kurios kitos institucijos, tokios, kaip taupymo ir paskolų asociacijos, vyriausybės vertybinių popierių dileriai ir vyriausybinės agentūros. Pagrindinė federalinių fondų dalis susideda iš rezervų sąskaitų, kurias indėlių įstaigos turi centrinio banko sistemoje.

Palūkanų koeficientas, asocijuojantis su dažniausiu mokėjimu, paprastai remiasi faktine baze. Kada faktinė arba efektyvi palūkanų norma yra 3 proc., palūkanos sudedant 6 mėnesių periodu, metines arba nominalios palūkanos bus 6 proc. į metus, sudedant po 3 proc. kas pusmetį. Esant 1,5 proc. efektyviai palūkanų normai, sudedant kiekvienų trijų mėnesių periodo pabaigoje, nominali palūkanų norma yra vertinama kaip 6 proc. per metus, sudedant po 1,5 proc. kas ketvirtį. Taigi, nominali palūkanų norma yra išreiškiama metinėje bazėje ir apibrėžiama padauginant faktine arba efektyvią palūkanų normą per palūkanų periodą iš palūkanų mokėjimo periodų skaičiaus per metus.

Lietuvos respublikos komercinių bankų įstatymas bankui nustato šiuos privalomus normatyvus:

Banko likvidumas – tai jo sugebėjimas įvykdyti savo įsipareigojimus nustatytais terminais ir atitinkamomis sumomis: išmokėti indėlius grynaisiais pinigais iš einamųjų banko sąskaitų, laiku sugrąžinti terminuotus depozitus bei įvykdyti savo nebalansinius įsipareigojimus. Apskritai likvidumas suprantamas kaip banko gebėjimas paversti turtą grynaisiais pinigais, patiriant kuo mažesnius nuostolius. Jeigu bankas gali pasiskolinti lėšų (pvz., priimdamas naujus indėlius, gaunamas paskolas iš centrinio ar kitų bankų), tai jis gali pagerinti savo likvidumą.

Likvidaus turto kategorijai priskiriama: pinigai, lėšos centriniame banke, iždo skolos vertybiniai popieriai ir kt. Einamiesiems banko įsipareigojimams priskiriama: 75 proc. gyventojų terminuotų indėlių, atsiskaitomosios sąskaitos ir indėliai iki pareikalavimo, išleisti akredityvai ir kt.

Banko mokumo rizika yra vertinama kapitalo pakankamumo rodikliu, kuris nusako ryšį tarp banko turto ir kapitalo. Taigi, kapitalo pakankamumas – tai banko kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal rizikos laipsnį, santykis. Pagal Lietuvos banko reikalavimus (Lietuvos banko valdybos 1996m. spalio 24d. nutarimas Nr.293) kapitalo pakankamumo rodiklis negali būti mažesnis negu 10 proc. Šis rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:

Komerciniai bankai savo veiklos ataskaitas turi reguliariai teikti centriniam bankui. Kadangi bankai priiminėja indėlius iš gyventojų, tai jie privalo savo veiklos rezultatus bent kartą metuose paskelbti viešai.

  • Bankininkystė Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (6526 žodžiai)
  • Bankininkystės referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Bankų vaidmuo ir įtaka Lietuvos ekonomikai
    10 - 10 balsai (-ų)
Bankų vaidmuo ir įtaka Lietuvos ekonomikai. (2016 m. Kovo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/banku-vaidmuo-ir-itaka-lietuvos-ekonomikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:27