Bankų veikla Lietuvoje ir užsienyje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Bankininkystės istorija. Lietuvos bankininkystės užuomazgos XIII – XVIIIa. Lietuvos banko sukūrimas. Užsienio bankų raida. Centriniai bankai, jų vaidmuo. Anglijo banko įkūrimas. Centrinių bankų įkūrimas Prancuzijoje, Vokietijoje ir JAV. Lietuvos bankas. Islamiškoji bankininkystė. Pagrindiniai islamiškosios bankininkystės principai. Ateitis. Išvados. Santrauka. Literatūra.


Bankai atlieka milžinišką vadmenį kiekvienos šalies ekonomikoje. Tai – specialios ekonominės institucijos, saugančios laisvas pinigines lėšas, teikiančios kreditus, tarpininkaujančios finansiniuose atsikaitymuose, leidžiančios pinigus ar vertybinius popierius, atlikinėjančios tarptautinius atsiskaitymus ir atliekančios daugybę kitų funkcijų.

Išvardyti visų bankų funkcijų beveik neįmanoma, kadangi skirtingi bankai užsiima skirtinga veikla.

Tyrimo objektas – Lietuvos ir pasaulio bankai.

Darbo tikslas - Apžvelgti bankų sistemos veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Rašydamas rašto darbą, darbo autorius naudojasi Lietuvos respublikos Lietuvos banko įstatymu, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, moksliniais straipsniais, moksline literatūra, internetine medžiaga.

1769 metais anglų inžinieriaus ir išradėjo Džeimso Vato sukurta garo mašina iššaukė milžinišką pramoninės gamybos sektoriaus augimą, ryšium su tuo išaugo ir bankinių operacijų mąstai. Ėmė steigtis pirmieji akciniai bankai: 1833 metais Didžiojoje Britanijoje, 1849 m. Vokietijoje, 1852 m. Prancūzijoje.

1.1

Nors miestai Lietuvoje kūrėsi ir plėtojosi nepalyginamai lėčiau negu vakarų europoje, bet vis dėlto čionais taip pat neapsieita be kai kurių bankinių operacijų, pvz. pinigų keitimo. Tai buvo susiję ne vien tik su palyginti aktyvia užsienio ir vidaus prekybą, bet ir su to meto Lietuvoje vartojamais įvairiais pinigais.

Apyvartoje esant įvairiems ir, aišku, nevienodos ir nepastovios vertės pinigams, sunku buvo susigaudyti. Sudėtingo, o kartais ir pavojingo pinigų keitimo verslo imasi žydai. Kai kurie iš jų pralobo ne vien tiktai iš prekybos, bet atlikinėjo ir sudėtingesnes bankines operacijas – skolino pinigus. Nors pinigų skolinimas nuo senovės buvo ir yra viena iš svarbiausių bankinių operacijų, paprastai susijusi su palūkanomis. Tačiau viduramžiais palūkanos kanoniškai buvo draudžiamos, galbūt ne tiek moraliniais kiek ekonominiais sumetimais. Bažnyčia rėmėsi Aristotelio (384 – 322 m.) palūkanų smerkimu. “Pinigai yra įvesti prekybos reikalui, - rašė jis pirmojoje “Politikos” knygoje, - o tuo tarpu procentai (palūkanos) didina juos pačius iš savęs. Naujagimis yra panašus į gimdytojus, ir procentai yra pinigas iš pinigo. Todėl tas būtent verslas yra iš visų verslų labiausiai priešingas prigimčiai”. Žinomas Aristotelio tvirtinimas: pecunia pecuniam parere non potest, t.y. “pinigai negali gimdyti pinigų”.[1, p.3] Ši išvada buvo padaryta tais laikais, kada Atėnuose jau buvo išplitęs kapitalo ūkis, kai pinigai buvo ne tik vertės matas bei mainų įrankis, bet ir savarankiškas turto fondas. O viduramžiai tik iškildami iš natūrinio ūkio, iš pradžių dar ir nepripažino pinigų kaip turto.

Tačiau bažnyčios požiūris į palūkanas keitėsi.

Lietuvoje žydai, pasinaudodami pinigų skolinimo privilegija, už dideles palūkanas paskolas teikė bajorams, pirkliams ir kitiems žmonėms. Tačiau užvis labiau pinigus apsimokėjo skolinti valstybei, arba įmokėti išpirkas už tai gaunant teisę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išsinuomuoti muitus, kadangi muitų nuomuotojai turėjo teisę be muito mokesčio vežti prekes. Taip pat valstybės kreditoriai paskolas valstybei paprastai suteikdavo už įkeistus valstybės dvarus. Tokios paskolos buvo labia paplitusios XVI amžiuje, nors jų nestigo ir vėliau. Žydų, užsiimančiu prekyba bei bankinėmis operacijomis, veikla kėlė įsiskolinusiųjų jiems (ir ne tik skolininkų) nepasitenkinimą, o gal tiesiog pavydą. Tai, reikia manyti, pasiekdavo ir didijį Lietuvos kunigaikštį, kuris finansiškai taip pat nemažai buvo įkliuvęs į žydų rankas. Ir LDK žydai sulaukė 1495 m. Lietuvos vadovas, rūpinęsis Lietuvos valdovų piniginiais reikalais, Aleksandras (1492 – 1506 m.) ne tik faktiškai panaikino Vytauto duota žydams pinigų keitimmo ir skolinimo privilegiją, bet ir išvarė juos iš Lietuvos konfiskuodamas jų turtus.[1, p 3] Šis įvykis paliko juodą dėmę LDK bankininkystės užuomazgų istorijoje .

LDK valstybinis kreditas buvo ganėtinai paplitęs. Karo reikalams valstybė skolindavosi pinigus ne vien tik iš savų didikų, bajorų ar pirklių, bet taip pat ir iš užsienio fizinių bei juridinių asmenų. Pinigų skolinimasis iš užsienio, taip pat kaip ir iš savo šalies kreditorių, faktiškai buvo bankinė opreracija.

Lietuvoje bankinėmis pinigų skolinimo operacijomis plačiai užsiėmė labia turtingas jėzuitų Ordinas. 1773 m. panaikinus jėzuitų Ordiną, tų pačių metų spalio 15 d. Seimo sudaryta edukacinė komisija, iš esmės pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija europoje, nustatė, kad jėzuitai buvo pasiskoline 7 192 276 auksinius. Matyt dalis suteiktų paskolų dabartine prasme galėjo būti ir blogos paskolos. Nors jėzuitai paprastai buvo atsakingi finansininkai. Vėlesniais viduramžiais ir naujųjų laikų pradžioje Vakaruose veikę bankai buvo ne valstybės bankai, o tam tikrų organizacijų arba fizinių asmenų bankai, t.y. privatūs bankai. Tad tuo labia įdomus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro (1576 – 1586 m.) sumanymas kurti Vilniuje valstybės banką.[1 p.,419] Deja, tačiau pirmojo Lietuvos banko projektas taip ir liko neįgyvendintas. Ko gero ryžtingo valdovo puoselėtą banko sumanymą palaidojo jo ankstyva mirtis, o kiti ne tokių sugebėjimų valdovai tikriausiai menkai suvokė nelengvus ekonomikos plėtojimo bei bankininkystės reikalus, tačiau greičiausiai, jie tuo ir nesirūpino.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (7103 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 64 KB
  • Bankų veikla Lietuvoje ir užsienyje
    10 - 8 balsai (-ų)
Bankų veikla Lietuvoje ir užsienyje. (2015 m. Lapkričio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/banku-veikla-lietuvoje-ir-uzsienyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 21:57