Barbarizmai lietuvių kalboje


Lietuvių skaidrės. Barbarizmai lietuvių kalboje. Kas yra barbarizmas?. Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai – kalbos dalys. Barbarizmų pavartojimų priežastys.


Iš slavų: neboti (=nepaisyti, nebijoti) Iš lenkų: kolioti (=plūsti, keikti, koneveikti) Iš baltarusių: krolikas (=triušis), bagotas (=turtingas) Iš germanų: buterbrodas (=sumuštinis), jo (=taip).

Dabar daug barbarizmų plūsta iš Vakarų – ypač iš anglų kalbos. Niekaip negalime atsikratyti angliškų žodžių su dėmeniu – menas: Biznesmenas (=verslininkas), Šoumenas (=renginių vedėjas, vadovas, organizatorius).

Dažniausiai barbarizmai yra daiktavardžiai: Tapkės (=šlepetės, šliurės) Diedukas (=senelis) Britva (=skustuvas, skutimosi peiliukas) Durnas (=kvailas, negudrus) Kūdas (=liesas).

Yra barbarizmų veiksmažodžių ir jų vedinių: Rūgoti (= barti, keikti) Tušinti ( = troškinti) Tušintuvas (= troškintuvas) Ženatvė (= vedimas, vedybos, santuoka) Ženotas ( = vedęs arba ištekėjusi).

Dėl barbarizmo pakaito dar nėra galuyinai sutarę patys kalbininkai arba jų pasiūlyti pakaitai dviprasmiškai.

Barbarizmais kai kas be reikalo bado gyvinti. Individualizuoti savo kalbą.

Barbarizmai lietuvių kalboje. (2013 m. Gruodžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/barbarizmai-lietuviu-kalboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:54