Barokas mene ir architektūroje


Barokas daileje. Baroko architektura. Barokas architektura. Barokas architekturoje. Barokas referatas. Barokas teatre. Baroko architektura skaidres. Matematika mene. Referatai apie baroka. Baroko kuriniai.

Dailės referatas. Barokas architektūroje. Barokas dailėje. Barokas literatūroje. Barokas teatre. Barokas muzikoje. Barokas- (itališkai barocco- keistas, įmantrus, vingrus), meno kryptis, XVII a.- XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąja prasme baroku vadinamas šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugelyje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo baroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatino kontrreformacija, rel. kovos, reakcija prieš renesanso kultūrą, vid. amžių tradicijų gaivinimas.


Barokas- (itališkai barocco- keistas, įmantrus, vingrus), meno kryptis, xvii a. - xviii a. Pradėjo formuotis xvi a. Pab. Paplito daugelyje europos šalių. Xviii a. Amžių tradicijų gaivinimas. Baroko raidą ypač skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai. Baroko raidai įtakos turėjo mokslo laimėjimai. Naują pasaulėžiūrą stimuliavo m. Koperniko, dž. Bruno, g. Galilėjaus kosmologinės teorijos, sugriovusios reakcinės dvasininkijos remiamą geocentrinės sistemos teoriją; renesansinį pasaulėvaizdžio vientisumą griovė ir r. Dekarto filosofija, b. Paskalio tikimybių teorija, g. V. Leibnico matematikos tyrinėjimai, i. Niutono fizikos dėsniai. Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesanso architektūros formų, tačiau už pastarąsias didingesnės, laisvesnės, dinamiškesnės. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės, banguotesnės. Puošniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros formų, skulptūros ir tapybos kūrinių. Puošnių, sudėtingų formų baroko pastatų sukurta romoje (jėzaus bažnyčia pastatyta 1575, archit. Dž. Da vinjola ir dž. Dela porta; šv. Petro bazilikos fasadas, pastatytas 1614, archit. K. Maderna; šv. Petro aikštė ir ją juosiančios kolonados, pradėta 1655, archit. Dž. L. Berninis; šv. Karolio bažnyčia, 1667, archit. F. Borominis), venecijoje (šv. Marijos išgelbėtojos bažnyčia, 1682,archit. B. Longena), turine (karinjanų rūmai, 1678, archit. G. Gvarinis). Prancūzijoje italų baroko dekoratyvinės formos vartotos savituose liudviko xiii stiliaus, plitusio 1600-50, pastatuose. Belgijoje dominavo puošnus jėzuitų barokas. Daugelis ispanijos baroko pastatų puošti gausiais ornamentais, skulptūrų dekoracijomis. Ispanijos barokas turėjo įtakos lot. Amerikos šalių baroko architektūrai. Šių šalių pastatai įvairesnės kompozicijos, puošnesnio dekoro. Juose dažnai vartojami buvusių vietinių kultūrų meno elementai.

Vokietijoje xvii a. Pab. - xviii a. Pastatyta barokinių bažnyčių, valdovų rezidencijų. Š. Vokietijos baroko architektūra taisyklingesnė, vad. Prūsiškojo stiliaus (karalių rūmai berlyne, 1706, archit. A. Šliuteris). P. Vokietijos, austrijos, čekijos baroko architektūra dekoratyvi, sudėtingos stilistinės išraiškos (belvederio rūmai vienoje, 1723, archit. L. Hildebrantas; vyskupų rezidencija viurcburge, 1753, archit. B. Noimanas). Italijos ir kitų v. Europos šalių barokas turėjo įtakos lenkijos architektūrai (šv. Onos bažnyčia krokuvoje, 1704, kraciskių rūmai varšuvoje, 1682, abiejų archit.

  • Dailė Referatai
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (1249 žodžiai)
  • Dailės referatai
  • Microsoft Word 9 KB
  • Barokas mene ir architektūroje
    8 - 1 balsai (-ų)
Barokas mene ir architektūroje. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/barokas-mene-ir-architekturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 10:50