Baroko architektūra ir skulptūra


Menų referatas. Įvadas. Baroko epochos pradžia. Jėzaus bažnyčia. Bendri baroko bruožai. Vidaus interjieras baroke. Indai. Parkai! Žmogus. Jo apranga. Baroko raida, ŠV. Agnietės bažnyčia. Išvados. Literatūra.


Barokas iš renesanso pasisavina kupolą, nes jam kupolas tinka iš viršaus duoda bažnyčiai didinama, sutelkia vlsas statinio dalis į vienacentrą, viduj pabrėžia erdviškumą duoda puikų akių nerėžiantį apšvietimą, patraukia tikinČiojo žvilgsnį aukštyn į dangų

Jei renesanso parkas buvo susikaupimo, apmąstymų, mokslo vieta, tai baroko parkas pasižymėjo išradingumu, pažiūrųnaujove, nuostaba kelenciais efektais

Naujojo stiliaus uždavinys buvo sukrėsti, sužavėti žiūrovą, todėl netikėti efektai teatrališkumas buvo jo pagrindiniai bruožai. Kiti išskirtiniai bruožai buvo įtampa, grandioziškumas, padidintas emocingumas, formos tapo žaismingos, imantrios. Naujos linijos ir formos buvo būdingos visoms meno rūšims.

XVI- XVII amžių riba pasižymėjo milžiniškais moksliniais atradimais. Tai buvo pats palankiausias metas pasaulėžiūros pasikeitimui. Tuo metu žmogus galutinai suprato, esąs priklausomas visai kitai, naujai epochai ir tai negalėjo neatsispindėti mene, nekeičiant globalinių pažiūrų permainų estetiniuose idealuose.

XVI amžiaus pabaigoje kaip Atgimimo evoliucįjos vaisius atsirado naujas istorinis meninis stilius - barokas. Jam buvo lemta Europoje viešpatauti XVII amžiuje- pirmoje XVIII amžiaus puseje. Atskirose šalyse stilius plito nevienodai: kaip Anglijoje lėtai, Baroko tėvynėje Italijoje sparčiai, pasireiškiajis ir Prancūzįjoje, VokietijoJe, Olandįjoje.

Baroko tėvynė - Italija, taip pat kaip ir renasanso. Galime net sakyti, kad barokas kai kuriais atžvilgiais yra renesansmės religinės architektūros evoliucija, paskatinta naujų aspiracijų, kurias iškėlė ideologiniai ir visuomeniniai veiksniai.

Plačiai pasireiškęs religinis veiklumas padarė tai, kadjo įtakoje menininkai ėmė kurti naują meno stilių. Jis mušė iš rankų ginklą sumoksliškėjusiems, į akademijas nuėjusiems renesansinmkams, jis viliojo iŠ protestantų minios, jis tamavo sielų išganymui ir bažyčios išaukštinimui, nors antikinio meno adoratoriai supaniekajįvadino "baroku".

Barokas - terminas, sugalvotas tolesnių laikų kritikų, kariavusių prieš XVII a. tendencijas ir tuo pavadmimu norėjusiųjas isjuokti. Barokas iš tiesų reiškia absurdą ar groteską, ir tąterminą.vartojantys griežtų klasikinių formų šalininkai reikalavo, kad visur ir visada būtų išlaikoma graikų ir romėnų komponavimo principas. Antikinių architektūros taisyklių nepaisymas, šių kritikų manymu, prilygo apgailėtinam neskoningumui- šitaipjie ir pavadino baroko stilių.

Reformacija ir jos piktos atakos prieš atvaizdų garbinimą netiesiogiai paveikė ir baroko raidą. Ankstyvaisiais viduramžiais menas turėjo atlikti tik vienąužduotį - skleisti bažnyčios tiesas beraščiams, o dabar katalikiskas pasaulis atrado daug daugiau būdų, kuriais menas galėtų pasitamauti religijai.

Architektų, tapytojų ir skulptorių misija dabar buvo taip pakeisti bažnyčias, kad jos atrodytų tarsi milžiniški meno kūriniai, kurių didybė čia įžengusius tiesiog atplėštų nuo žemės. Detalės šiuose interjeruose nėra tokios svarbios kaip visumos sudaromas įspūdis.

Tai iš dalies bažnytinis menas, nes gražiausiai pasireiškia Romoje įvairių kongregacijų, ordinų staytose bažnyčiose ir bažnyčių motinoje Sv. Petro bazilikoje. Barokinis menas iš dalies liaudiškas menas, nes bažnyčia per jį pritraukia mases. Kad joms jis patmka rodo įvairių amatininkiĮ korporacįjų pastangos. Tas menas patenkina aristokratus, kurie mėgsta blizgesį ir istaigą. Jie to stiliaus stato rūmus ir baznyčias, kuriomis nori atpirkti savo gyvenimo klaidas, drauge stebinti turtingumu ir įamžinti savo vardą. Besikuriąs ir beįsigalįs barokas patenkina ir menminkus, nes su naujais pastatais atsiranda naujos galimybės, nebuvimas griežtų taisyklių ir kanonų, duoda daug laivės fantazijai, o kūrėjų dažnas linkimas į sensualizmą čia neatsiduria į visai svetimą dirvą. Trumpai tariant barokinis menas - sintetinis ir universalus, kaip krikščionybė ir internacionalus, kaip bažnyčia.

Vienas iš pirmųjų ankstyvojo baroko statinių buvo Jėzaus bažnyčia Romoje suprojektuota Džakomo Dela Portos. Ji pastatyta 1575m. ir buvo labai revoliucioningas statinys. Tai buvo bažnyčia tik ką įsteigto jėzuitų ordino iš kurio tikėtasi, jog jis įveiksiąs reformaciją visoje Europoje. Ji buvo statoma pagal naują, neįprastą planą - apvalus ir simetriškas renesanso bažnyčios planas, kaip netinkamas Dievui garbinti, buvo atmestas ir sukurtas naujas - paprastesnis ir išradingesnis, vėliau prigįjęs visoje Europoje. Bažnyčia yra kryžiaus fonnos ir viršuje apvainikuota aukštu didingu kupolu. Vienoje didelėje pailgoje erdvėje vadinamoje nava, gali laisvai susirinkti visi tikintieji, ir žvelgti į didijį altorių. Šis stovi ilgojo stačiakampio gale, o už jo yra apsidė, savo forma panaši į ankstyvųjų bazilikų. Abiejose navos pusėse išrikiuotos mažos koplytėlės. Tai paprastos ir išradingos bažnyčios planas, kuris nuo to meto plačiai vartojamas. Fasadas sukomponuotas iš antikinės architektūros elementų ir jų čia randame visą rinkinį: kolonos į kurias remiasi architravas, architravą vainikuojantį aukštą atiką ir į tą atiką atremtą antrą aukštą.

  • Menai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3594 žodžiai)
  • Menų referatai
  • Microsoft Word 526 KB
  • Baroko architektūra ir skulptūra
    10 - 4 balsai (-ų)
Baroko architektūra ir skulptūra. (2015 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/baroko-architektura-ir-skulptura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:40