Baroko, klasicizmo ir gotikos architektūra


Architektūros kursinis darbas.

Baroko architektūra. San‘t Ivo. Klasicizmo architektūra. Bazilikos. Basilica Santa Maria Maggiore Pianta. Sforza. Gotikos savitumas. Wells cathedral. Priedas. Literatūros sąrašas.


Brandusis ir vėlyvasis barokas. Formos pasidarė dinamiškesnės, o banguojanta akmens masė tarsi prarado kietos medžiagos savybes. Frontonas ir langų aprėminimai imti įmantriom su užraitymais figūrom. Pamėgta ovalo forma. Ji kūrė nepastovumo, judrumo ir neapibrėžtumo įvaizdį. Vienas būdingiausių baroko naudotų efektų – optinė iliuzija. Ne mažiau efektingas barokinių pastatų vidus. Didingas barokinės bažnyčios fasadas buvo tarsi įžanga į puošnų, dinamišką, kupiną kraštutinio jausmingumo ir ekstazės jos interjerą. Dinamiška vidaus erdvė traktuotė, šviesos ir šešėlių kontrastai, optiniai efektai turėjo priblokšti ir įtikinti žiūrovą. Visa bažnyčios erdvė kupina vyksmo. Visur begalė figūrų: šventųjų ir apaštalų, angelų ir kankinių, į dangų nukreiptomis akimis,veržliais judesiais, lyg vėjyje plevenančiais rūbais. Ši sakralinė, teatralizuota ertmė turėjo padėti žemiškai erdvei susilieti su dangiškąja ir skatinti žmogų siekti dvasingumo. Interjeruose naudotas ir auksas, gausio skulptūrinės grupės, tapyba pajunkta vienam svarbiam visumos elementui, vienai idėjai. Bažnyčiose stengtasi optinės apgaulės būdu sukurti bendrą begalybės įspūdį, prasiveržimo į beribį dangų iliuziją.

Borominis San Ivo (Šv.Ivo) bažnyčioje vidų suplanavo bitės kontūrų formos (bitės buvo herbe, Barberinių šeimos, iš kurios kilęs eilinis popiežius, Sant Ivo bažnyčios užsakovas). Frančesko Borominio projektuotame Romos Šv. Ivo bažnyčios interjero dekore matome tuo metu valdžiusio popiežiaus Aleksandro VII emblemas: gilės, ąžuolo lapus, aštuoniakampę žvaigždę. Šalia konkrečių popiežiaus emblemų ir simbolių naudoti ir bibliniai simboliai. Dvylikoje nišų, vienodais atstumais išdėstytų sienoje, stovėjo dvylika apaštalų. Dvylika nuo kupolų statmenai besileidžiančių žvaigždžių eilių, kuriose pakaičiui išdėstyta po aštuonias šešiakampes ir aštuoniakampes žvaigždes, yra nukreiptos į apaštalų nišas ir rodo kelią ugnies liežuviais, išeinantiems iš Šventosios Dvasios balandžio, esančio lubose viršum žibinto. Šis architektūrinis ir lipdinių dekoras, išreikštas emblemomis ir simboliais, yra tarsi ,,architektūrinis tekstas”, nurodantis biblinį įvykį.

Centrinis planas yra šešiakampio formos, su įgaubtos ir išgaubtos sienelėmis. Šią liniją įrėmino piliastrais ir aukštu karnizu, kuris pereina į kupolą, o viršuje apskritos formos žibintas.

Klasicizmas yra senovės Graikijos ir Romos imperijos pastatų kopijavimas. Šis stilius visiškai priešingas barokui: paprastas bet didingas. Pastatai statomi atviruose plotuose, vieni nuo kitų atskirti. Populiarios graikiško orderio kolonos, pastatai turi didelius langus, sienos puoštos dekoratyvinėm figūrom. Centrinę dalį puošia portikas, trikampis frontonas. Pastatai simetriški ir harmoningi, dideli, žemi, pailgi, su išaukštintu pastato viduriu .Sienos - lygios, būdingos halinės salės: pailgos, šviesios, plokščiomis lubomis, dideli, kvadratiniai langai. Bažnyčių fasadai užstoja stogą.

Pradedamas naudoti kupolas, kuris turėjo būti aktyvus pastato architektūrinės kompozicijos elementas, o kartu ir gerai matomas iš visų pusių. Pagrindiniai kupolo laikantieji elementai buvo konstrukcinės radialinės briaunos, einančios per visą kupolo storį ir išsikišusios į išorę.Briaunų skerspjūvis maždaug 575×230 cm, tarp kurių yra šešiolika antraeilių briaunų, jungiančių vidinį ir išorinį kupolo kevalus, kurių storis siekė 150 cm ir kurios buvo mūrijamos iš kalkakmenio. Vidinis kupolo kevalas buvo storesnis, į viršų plonėjantis nuo 150 cm iki 115 cm storio, o išorinis – 90–60 cm. Jis laikė stogo denginio konstrukciją. Tarp kevalų buvo 1,5 m pločio tarpas, į kurį buvo galima įeiti iš katedros vidaus, pakilti į bet kokį aukštį, išeiti už išorinio kevalo ir prižiūrėti bei remontuoti bet kurią stogo ar kevalų vietą. Konstrukcines briaunas dar jungė 6 horizontalūs žiedai, išmūryti iš smiltainio ir sujungti metalinėmis kabėmis, įstatytomis į iškaltus lizdus ir užlietomis švinu. Abu kevalai sudarė erdvinę labai tvirtą konstrukciją. Kupolo skėtimo jėgai perimti jo apačioje dar buvo padarytas žiedas iš tvirtai sujungtų 35×30 cm skerspjūvio medžio sijų, apkaltų skarda ir sujungtų su kupolo ir sienos konstrukcija.

Baroko, klasicizmo ir gotikos architektūra. (2016 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/baroko-klasicizmo-ir-gotikos-architektura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:44