Baroko muzikinė kultūra


Muzikos konspektas. Baroko muzikinė kultūra XVII. Pr. Baroko meno svarbiausias estetinis principas – nustebinti , sužavėti , padaryti įspūdį , efektą. Rokoko stiliui. Laisvasis polifoninis stilius. Svarbiausias elementas. Konkreti , išbaigta muzikinė tema. Basso continuo. Viduriniai balsai. Tobuliausia , sudėtingiausia polifoninės muzikos forma ir žanras , pagrįstas vienos ar kelių temų imitavimu tam tikra tvarka. Vidurinė dalis. Mišios Oratorija. Baroko epochos instrumentinė muzika. Sonata trio sonata. Bažnytinė sonata da chiesa. Kamerinė sonata da camera. Arcangello Corelli. Concerto grosso. Solinis koncertas. Klavesino muzika. Operos žanro gimimas ir raida italijoje xvii - xviiia. Jakopo Peri. Ottavio Rinuccini Florencijoje. Muzikine dramoma – dramma per musica. Venecijoje atidarytas pirmas viešas operos teatras. Operos terminas. Pirmas ryškiausiais Venecijos operų kūrėjas. Claudio Monteverdi 1567 Operą Orfėjas “. Neapolio operinė mokykla. Bel canto. Arija da capo. Recitatyvo secco sausasis rečitatyvas. Recitatyvo accompagnato. Rečitatyvas su pritarimu. Opera seria rimtoji opera. Alessandro Scarlatti. Opera buffa komiškoji opera. Giovanni Pergolezi. Baroko opera prancūzijoje. Lyrine tragedija. Jean Baptiste Lully. Baroko opera anglijoje. Henry Purcell. Didonė ir Enėjas “.


Tapo savarankiška, nuo vokalinės nebepriklausoma kūrybos sritimi. Sąlygojo:

•instrumentų tobulinimas: klavišinių (klavesinas, vargonai) ir smuiko, kaip ansamblinio ir solinio instrumento, iškėlimas (tai susiję su garsia smuiko meistrų mokykla Kremonoje, kur susiformavo klasikinis smuiko pavidalas ir konstrukcija).

•išaugęs orkestras (iš nedidelio instr. ansamblio). Orkestrus turėjo rūmai, dvarai (grojo puotose, šventėse, priėmimuose, rūmų koplyčiose), orkestrus turėjo teatrai, didesnės bažnyčios, miestų draugijos.

XVII a.pab. atsirado ryškus skirtumas tarp kamerinės muzikos, skirtos ansambliui, ir orkestrinės. Taip išryškėjo kelios instrumentinės muzikos žanrų grupės:

•šokiai

•improvizacinio pobūdžio kūriniai (preliudai, tokatos, fantazijos)

•polifoniniai žanrai (ričerkarai, fugos, invencijos)

•daugiadaliai kūriniai (trio sonata, koncertas, siuita).

Tipiškiausi žanrai:

•Sonata (trio sonata) instrumentinis kūrinys ansambliui, sudarytas iš kelių skirtingo pobūdžio dalių. Ji skirta atlikti 3 partijom: 2 melodiniams instr. (smuikas, obojus, fleita) ir basso continuo (melodiją lydintis bosinis balsas, nuo kurio į viršų sudaroma pritarimo harmonija). Basso continuo dažniausiai atlieka 2 instr. (violončelė ir klavesinas, fagotas ir vargonai).Sonatos 2 tipų:

obažnytinė (sonata da chiesa), paprastai 4 dalių: lėta-greita-lėta-greita

okamerinė (sonata da camera), pasaulietinė, paprastai 3 dalių (greita-lėta-greita), kurios grindžiamos šokiais

Kūrėjai: smuiko virtuozas, kompozitorius Arcangello Corelli (1653-1713), Giuseppe Tartini, Giuseppe Torelli.

•Koncertas (it.concerto grojimas kartu). Žodis dažniausiai buvo vartojamas, norint nurodyti didesnės sudėties ansamblį. Tai naujas orkestrinis žanras. 2 tipai:

oConcerto grosso (it. didysis koncertas, ansamblis). Esmė: įprastą barokinį trio papildo didesnis ansamblis (concerto grosso). Didesnė grupė (tutti), prisijungdama prie mažesnės(concertino), ją sustiprina garsu, o skambėdamos atskirai, jos viena kitai kontrastuoja. „Solistų“ ir orkestro partijos tematizmo požiūriu mažai skyrėsi. Dalių skaičius nevienodas, dažniausiai 4. Kūrėjai: A.Corelli, A.Vivaldi, G.F.Handel, J.S.Bach.

  • Muzika Konspektai
  • 2015 m.
  • 4 puslapiai (1636 žodžiai)
  • Muzikos konspektai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Baroko muzikinė kultūra
    10 - 6 balsai (-ų)
Baroko muzikinė kultūra. (2015 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/baroko-muzikine-kultura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:59