Baudžiamoios teisės pagrindai


Teisės referatas. Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos,sistema. Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo paskirtis. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Baudžiamosios politikos pagrindai. Baudžiamosios politikos sąvoka. Baudžiamosios politikos. Baudžiamoji atsakomybė ir jos pagrindai. Baudžiamosios atsakomybės sąvoka. Baudžiamosios atsakomybės esmė. Atsakomybė ir bausmė. Atsakomybės už konkrečią nusikalstamą veiką pagrindas. Nusikaltimo sudėties požymių nustatymas. Baudžiamasis įsatatymas ir jo galiojimo ribos. Baudžiamosios teisės normos struktūra. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Nusikaltimas ir nusikalstamumas. Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimo sąvokos raida. Nusikalstama veika – baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nusikaltimo pavijingumas, klasifikavimas. Nusikastamumas ir nusikaltimo sudėtis. Nusikastamumo samprata. Nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėties sąvoka. Nusikaltimo sudėties struktūra. Nusikalstamos veikos pasekmės. Nusikalstamos pasekmės. Pasekmių rūšys ir reikšmė. Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybės bei priemonės. Nusikaltimo subjektas. Fizinio subjekto amžius, pakaltinamumas, specialiojo sbjekto požymiai. Alkoholio, narkotikų ir kitų psihotropinių medžiagų poveikio asmens atsakomybė. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Bendrinikavimas padarant nusikaltimą. Bendininkavivo sąvoka. Objektyvūs ir subjektyvūs bendrininkavomo požymiai. Bendrininkavimo formos. Nusikalstamas susivienijimas. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Sąvoka ir rūšys. Būtinoji gintis. Nusikaltimų daugetas. Nusikaltimų daugėto sąvoka. Nusikaltimų skirtingumas. Bausmės sąvoka ir tikslai. Bausmės sąvoka ir požymiai. Bausmės tikslai. Bausmės sistema ir rūšys. Bausmių sistemos sąvoka. Bausmių rūšys. Informacijos šaltinių sąrašas.


Baudžiamoji teisė kaip mokslas – tai visuma žinių apie išskirtinius visuomenės teisinius reiškinius kaip nusikaltimas ir bausmė. Mokslo paskirtis analizuoti nusikaltimo esmę, jo materialiuosius ir formaliuosius požymius, nusikaltimo padarymo formas. Spręsdamas ir analizuodamas problemas, dažnai naudojasi kitų mokslų pagalba tokių kaip kriminologija, kriminalistika, teismo pedagogika ir psichologija. Mokslo rezultatai daug priklauso analizės metodų. Baudžiamosios teisės mokslas naudoja sisteminį, lyginamąjį, statistinį, sociologinį, istorinį metodus.

Sociologinė baudžiamosios teisės kryptis – pagal šios krypties atstovus baudžiamosios teisės mokslas suskirstytas į kelias šakas, kurios vieną kitą papildytu sudarydamos vieningą mokslą. Jie skyrė tokias šakas: Baudžiamosios teisės dogmatika, kriminologija ir baudžiamoji politika.

Kai kurie specifiniai įstatymai, trumpo galiojimo susiję su baudžiamąja teise.

Neigiamo poveikio realizavimą nusikaltimo padarymo metu, o ne kada nors;

skirtinga teisinė padėtis asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybės, ir asmens nubausto kriminaline bausme;

kai turi įstatymo aprašytą nusikaltimo sudėtį, kuri fiksuoja tos rūšies nusikaltimo požymius;

3.5. Nusikaltimo sudėties požymių nustatymas – formalus baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

dispozicija – nurodo veikos užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę požymius ir sąlygas;

Teritorinis principas – visi asmenys, ar piliečiai ar padarę nusikaltimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos Respublikos teritorija sudaro:

Universalus (tarptautinis) principas – valstybės baudžia nusikaltėlius, jeigu jie bet kurioje iš jų sulaikyti, neatsižvelgdamos į nusikaltimų padarymo vietą. Šis principas išplaukia iš tarptautinių sutarčių.

Nusikaltimu pripažįstama ne bet kokia veika, bet tik pavojinga. Tai reiškia, kad kėsinamasi į valstybės saugomus gėrius.

Nusikaltimų klasifikavimas – tai nusikaltimų skirstymas į atskiras grupes pagal atitinkamus kriterijus. Pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį nusikaltimai skiriami į:

Nusikaltimo sudėtis – yra tam tikrų požymių visuma, be kurių yra negalima baudžiamoji atsakomybė. Nusikaltimo sudėčiai priklauso objektyvus ir subjektyvus požymiai, kurie yra būtini kad pavojinga veika būtu pripažinta nusikaltimu, o kaltą asmenį būtu galima patraukti atsakomybėn. Nusikaltimo sudėtis turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikaltimus.

Specialusis subjektas - asmuo, kuris be amžiaus ir pakaltinamumo turi turėti ir bent 1 specialų požymį pvz. pilietybę (valstybės išdavimas – jį gali padaryti tik Lietuvos Respublikos pilietis), pareigas (prokuroras, teisėjas, tardytojas).Specialiojo nusikaltimo subjekto požymiu turi pasižymėti tik nusikaltimo vykdytojas. Specialiojo nusikaltimo subjekto reikšmė dvejopa: jei nėra specialiojo subjekto požymių – nebus ir nusikaltimo sudėties pvz. priimti kyšį gali ir valstybės pareigūnas bet atsakomybė bus pagal kitus bauždiamojo kodekso straipsnius.

Apsvaigusio nuo narkotikų, alkoholio ir kt. medžiagų asmens padaryta veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę .Lygiai taip pat, kaip ir blaivaus ar neapsvaigusio asmens. Tačiau yra dvi šios taisyklės išimtys:

Juridinis asmuo baudžiamoji atsakomybė skiriasi nuo fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės ir tuo, kad juridiniam asmeniui taikomos skirtingos nusikaltimo padarymo teisinės pasekmės, poveikio priemonės:

  • Teisė Referatai
  • 2014 m.
  • 26 puslapiai (4800 žodžių)
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Baudžiamoios teisės pagrindai
    10 - 2 balsai (-ų)
Baudžiamoios teisės pagrindai. (2014 m. Birželio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/baudziamoios-teises-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:39