Baudžiamoji politika 3


Nusikaltimo objektas. Neveikimo ypatybes. Nusikalstamo pasitikėjimo požymiai. Nusikaltimo pasekmes. Priežastinis ryšys ju rusys. Tyčios rūšys nenumatytos įstatyme. Nusikaltimu klasifikavimas. Įstatymų rūšys galiojimo laike. Specialiojo subjekto pozymiai. Baudziamuju istatymu sandara.

Teisės konspektas. Baudžiamoji politika. Baudžiamoji politika. Baudžiamosios politikos sąvoka ir reikšmė. Kam reikšmėbt dalykas, metodas, samprata. Bt dalykas, metodas, samprata. Baudžiamosios teisės funkcijos? Baudžiamųjų įstatymų paskirtis? Baudžiamosios teisės sistema? Bt šaltiniai? Baudžiamosios teisės šaltiniai. Baudžiamojo įstatymo vidinė sandara, galiojimas laike, erdvėje, jo aiškinimas. Dispozicijos samprata ir rūšys. Sankcijos samprata ir rūšys. Baudžiamojo įstatymo aiškinimo būdai ir rūšys. Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike principai. Baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje principai. Nusikaltimas. Nusikaltimo sąvoka ir požymiai. Nusikaltimas. Jo sąvoka. Klasifikavimas. Nusikaltimų klasifikavimas. Nusikaltimas ir kiti teisės pažeidimai. Nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo objektas, dalykas. Nusikaltimo objektas ir dalykas. Nusikaltimo objektas ir dalykas, jų reikšmė. Nusikaltimo objektas ir dalykas, jų tarpusavio ryšys. Objektyvioji nusikaltimo pusė. Veika ir jos požymiai. Neveikimo sąvoka, ypatybės. Nusikalstamos pasekmės, jų klasifikavimas ir reikšmė. Nusikaltimo pasekmės, samprata ir reikšmė. Nusikaltimo pasekmes, rūšys, reikšmė. Priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys, sąvoka, rūšys, reikšmė. Priežastinis ryšys, ir jo rūšys. Priežastinis ryšys, jo rūšys ir reikšmė. Nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo subjektas. Subjektas. Nusikaltimo subjekto požymiai. Nusikaltimo subjekto amžius. Nepakaltinamumas, kriterijai ir reikšmė. Neveiksnumo ypatybės. Riboto pakaltinamumo problema. Specialus nusikaltimo subjektas. Specialusis subjektas, jo požymiai. Subjektyvinė nusikaltimo pusė. Tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Tyčia, nenumatyta įstatyme, jos rūšys ir reikšmė. Tyčios rūšys, nenumatytos įstatyme, reikšmė. Nusikalstamo pasitikėjimo esmė. Nusiskalstamo nerūpestingumo esmė. Netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atsiejimas (skirtumai). Netiesiogines tyčios ir nusikalstamo nerūpestingumo atskyrimas. Mišrios kaltės problema. Tikslas


Baudžiamoji politika yra valstybės vidaus politikos sudedamoji dalis. Baudžiamosios politikos funkcija – baudžiamųjų įstatymų pagrindbaudžiamųjų įstatymų tobulinimas: veikų priskyrimas ar nepriskyrimas, retai pasitaikančių veikų priskyrimas beprasmis. Bausmių griežtinimas (griežtesnė bausmės rūšis, diddalykas – visuomeniniai santykiai kuriuos reguliuoja bt. Tam tikri teisiniai gėriai kuriuos saugo bt. Tik bt nustato bausmę, bendruosius bausmės požymius, paskirtį ir atskleidžia bausmės turinį. Tik bt nustato kokiomis sąlygomis gali būti taikoma kriminalinė bausmė. Bt dalyko kaip savaranyra ir specifiniai momentai išeinantys už bt ribų. Pvz. : nusikaltimo subjekto nepakaltinamumas – nepatenka į tuos aspektus, medicininio, auklėjimo poveikio priemonių nepakaltinamiems, nepilnamečiams taikymas.

Metodas – būdas kuriuo reguliuojami santykiai. Teisės reguliavimo metodai yra du – civilinis ir administracinis. Civilinis metodas pagrįstas santykių šalių lygybe, o administracinis santykių šalių pavaldumu. Bt ryškiausiai pasireiškia administracinis santykių reguliavimo metodas (asmuo pavaldus valstybei). Bet bt yra normų, kurios rodo civilinės teisės metodo buvimą bt, pvz. : bk 53/1 str. – susitarimas tarp šalių.

Samprata - bt įstatymai pasižymi tuo, kad tai yra santykiai tarp valstybės ir konkretaus fizinio asmens, kuris padarė nusikaltimą. Santykių susiję su nusikaltimu, bausme bei sąlygomis bei aplinkybėmis dėl bausmės sbendriausia prasme baudžiamoji teisė vykdo apsauginę funkciją – visuomenėje pripažintų teisinių gėrybių apsauga. Šiuolaikinė teisė, kai ginami valstybėje pripažinti gėriai, atiduoda pirmenybę ct, at, teisės šakoms. Šių teisės šakų nustatyta atsakomybė gali ne tik apsaugoti šiuos gėrius, bet ir esant jų pažeidimui užtikrinti nukentėjusiojo interesus. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio) padarius pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti šių gėrybių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Specializuotos bt funkcijos.

Bendrosios prevencijos: baudžiamaisiais draudimais siekiama užkirsti kelia nusikaltimams apskritai. Realus bt įstatymų taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkamą poveikį kitiems, potencialiai linkusiems nusikalsti asmenims. Esmė: ne bausmių griežtumas, o atsakomybės neišvengiamumas.

Informacinė: esant tinkamai pateiktai informacijai apie btn nustatytus draudimus ir įpareigojimus siekiama.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 19 puslapių (12419 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 69 KB
  • Baudžiamoji politika 3
    8 - 2 balsai (-ų)
Baudžiamoji politika 3. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/baudziamoji-politika-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:14