Baudžiamoji teisė 5


Kazusas baudziamojoje teiseje. Baudziamoji teise kaltes rusys. Baudziamoji teise spera. Baudziamoji teise bendroji dalis spera. Kaltes rusys baudziamojoje teiseje. Bausmės samprata ir jos rūšys.

Teisės konspektas. Bt bendrosios dalies klausimai. Baudžiamoji įstatymo samprata ir paskirtis. Lr bk struktūra, normos struktūra bei rūšys. Koks yra pagrindinis lr baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike principas? Lr baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Nusikaltimas. Nusikaltimo sudėčių rūšys. Pavojinga veika kaip objektyviosios nusikaltimo požymis. Atsakomybės už neveikimą sąlygos. Nusikaltimo objekto samprata, reikšmė ir rūšys. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės fakultatyviniai požymiai. Priežastinio ryšio samprata, reikšmė ir teoriniai jo nustatymo aspektai. Nusikaltimo subjekto samprata ir požymiai. Specialus nusikaltimo subjektas. Baudžiamosios atsakomybės amžius. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Nepakaltinamumas ir jo požymiai. Nusikaltimo subjektyviosios pusės samprata, reikšmė ir požymiai. Tyčinės kaltės turinys ir rūšys. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Neatsargios kaltės rūšys. Kazusas. Klaidos samprata, rūšys bei įtaka veikos kvalifikavimui. Būtinosios ginties sąvoka bei jos teisėtumo sąlygos. Žalos padarymo sulaikant nusikaltėlį teisėtumo sąlygos. Būtinojo reikalingumo sąvoka ir jo teisėtumo sąlygos. Tyčinio nusikaltimo padarymo stadijos. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Bendrininkavimo formos. Turto konfiskavimo požymiai bei taikymo sąlygos. Bauda kaip kriminalinė bausmė. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Atleidimo nuo bausmės samprata bei rūšys lietuvos baudžiamojoje teisėje.


3. LR baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Lietuvos baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje remiasi tokiais pagrindiniais principais:

Teorine prasme teritorinis principas reiškia, kad visi asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal tuos baudžiamuosius įstatymus, kurie galiojo nusikaltimo padarymo vietoje.

Veikimas arba neveikimas turi turėti konkrečią išorinę išraišką. Šie veiksmai turi būti valingi – žmogus tuos veiksmus atliko suvokdamas, kad tai yra neteisėtas elgesys. Kitas svarbus požymis – veikos priešingumas teisei. Įstatymas turi pateikti veikų sąrašą, pagal kurį asmuo galėtų orientuotis ar jis elgiasi teisėtai ar ne. veika laikoma nusikaltimu tik tada, kai veikoje yra kaltumas. Veikos pavojingumas neretai vadinamas materialiu nusikaltimo požymiu, nes jis parodo nusikaltimo esmę, paaiškina, dėl ko žmogaus poelgis laikomas nusiakltimu. Nusikaltimu galima pavadinti tik tokią pavojingą veiką, kuri yra kriminalizuojama įstatyme.

Pavojingu laikomas toks elgesio aktas, kuris kelia pavojų, daro žalą ar gali ją padaryti visuomenės branginamoms vertybėms ir dėl to netoleruotinas, įstatymų leidėjo draudžiamas. Elgesys, kuris negali objektyviai negali padaryti žalos visuoemnės branginamoms vertybėms, negali būti kriminalizuojamas.

Pagal kaltės formą (kai padaryta tyčia yra pavojingiau, nei neatsargumas);

Pagal subjektą, kuris daro tas veikas (veika yra mažiau pavojinga, kai asmuo ją daro pirmą kartą, kai ją daro nepilnametis);

Pavojingos visuomenei pasekmės. Žala, kuri atsiranda kėsinantis į BĮ saugomus objektus vadinama nusikalstamomis pasekmėmis. Nusikaltimu gali būti reali žala teisiniams gėriams ar tik tos žalos grėsmė. Nusikalstamos pasekmės betarpiškai susijusios su nusikaltimo objektu. Nuo nusikaltimo objekto vertingumo priklauso ir pasekmių pavojingumas. Nusikalstamos pasekmės – tai nusikaltimo rezultatas.

tiriama veika turi visiškai atitikti BĮ aprašytos veikos požymius, t.y. tiriamoje veikoje yra visi nusikaltimo sudėties požymiai. Tai yra būtina sąlyga, norint veiką pripažinti mažareikšme;

padaryta veika tik formaliai atitinka BĮ numatytos veikos reikalavimus. Realus jos pavojingumas yra labai mažas, todėl kyla abejonių, ar vertinti ją kaip nusikaltimą. Mažą padarytos veikos pavojingumą rodo kilusios pasekmės arba nusikaltimo dalyko ypatumai.

Labai svarbu atsižvelgti į kaltininko tyčios kryptingumą. Būtina, kad kaltininko tyčia būtų nukreipta į MV.

Iš šių OPP visų konkrečių NS būtinasis požymis yra tik veika.

NOP nustatymas turi didelę reikšmę teisingam nusiakltinų klasifikavimui. Pagal OPP dažniausiai vienos nusikaltimų sudėtys atribojamos nuo kitų panašių NS. Daugelis NS skiriasi kaip tik OPP.

Fakultatyviniai objektyviosios pusės požymiai. Fakultatyviems NS požymiams priklauso požymiai, kuriuos įstaymų leidėjas naudoja konstruodamas ne kiekvieną, o tik kai kurias nusikaltimo sudėtis. Šie požymiai įeina ne į visas nusiakltimų sudėtis, todėl yra įrodinėjami tiriant ne visas bylas. Nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, priemonės, įrankiai ir kitos aplinkybės – tai fakultatyvieji bendrosios NS požymiai. Jei jie yra numatyti konkrečioje NS, jie tampa būtinaisiais jos požymiais. Įstatymo leidėjas, kostruodamas daugelį NS, šiuos požymius palieka už šių sudėčių ribų. Visi šie požymiai apibūdina ONP.

NP įrankiai – tai daiktai ar priemonės, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltimą. NP priemonėmis ir įrankiais kaltininkas tiesiogiai veikia NO, tuo darydamas jam žalą. Paprastai į NP priemones ir įrankius atsižvelgiama individualizuojant bausmes.

NP vieta ir laikas – dažniausiai į šias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bausmes.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 26 puslapiai (14671 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Baudžiamoji teisė 5
    10 - 2 balsai (-ų)
Baudžiamoji teisė 5. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/baudziamoji-teise-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:23