Baudžiamoji teisė teorija


Baudžiamosios teisės normos. Baudžiamosios teisės dalykas. Mišri kaltė. Baudziamosios teises normos struktura. Baudžiamosios teisės metodai. Baudziamosios teises dalykas ir metodai. Baudžiamoji atsakomybė ir jos pagrindai. Baudžiamosios teisės istorija. Baudziamosios teises rusys. Europos arešto orderis magistrinis darbas.

Teisės konspektas. Baudžiamoji politika. Baudžiamosios teisės pagrindai. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamosios teisės metodas (arba reguliavimo būdas). Baudžiamosios teisės samprata. Baudžiamosios teisės paskirtis. Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamosios teisės sistema. Baudžiamoji atsakomybė ir jos pagrindai. Baudžiamosios teisės šaltiniai, jų rūšys. Baudžiamosios teisės istorija. Baudžiamosios teisės normos struktūra. Hipotezė. Dispozicija. Sankcija. Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike. Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas asmenų atžvilgiu. Ekstradicija ir europos arešto orderis. Teisinis prieglobstis. Baudžiamojo įstatymo aiškinimas. Nusikalstamos veikos samprata. Nusikalstamų veikų rūšys. Nusikalstamumas. Nusikalstamos veikos sudėtis. Nusikalstamų veikų sudėčių klasifikavimas. Sudėties objektas. Objektyvioji pusė. Veika. Priežastinis ryšys. Padariniai. Subjektas. Fizinis asmuo. Amžius. Pakaltinamumas. Asmenų, apsvaigusių nuo įvairiausių toksinių ir narkotinių medžiagų atsakomybė. Specialus subjektas. Fizinis asmuo, kaip nusikalstamos veikos subjektas. Juridinis asmuo, kaip nusikaltimo subjektas. Subjektyvioji pusė. Kaltė. Tyčia. Tyčios rūšys, nenumatytos baudžiamajame įstatyme. Neatsargumas. Mišri kaltė. Klaida. Bendroji tyčia. Motyvas. Tikslas. Tyčinio nusikaltimo padarymo stadijos.


Vakaruose teigiama, kad baudžiamąją politiką sudaro tik tna priėmimas (pagal juos teismai negali vykdyti jokios politikos taikydami įstatymus). Lietuvoje su tuo nesutinkama. Pavyzdys: atsakomybė už vagystę skiriasi priklausomai nuo to, koks turtas yra pavagiamas (tsrs lietuvoje); socialistinio turto vogimas užtraukdavo didesnę atsakomybę nei privataus, tačiau teismai, taikydami šias nuostatas, elgėsi visiškai priešingai: už valstybės turto vagystę buvo baudžiama mažesnėmis bausmėmis nei už asmeninio. Taigi, teismai turėjo savo „politiką“.

Dabar sunku yra nustatyti, kas įeina į baudžiamąją politiką. Visi sutinka, kad reaguodama į nusikalstamumą, valstybė priima tokius įstatymus, kurie patenka į šią sferą: baudžiamasis įst. , baudžiamojo proceso įst. , bausmių vykdymo įst. , prokuratūros įst. , policijos įst. Dar kiti autoriai teigia, kad valstybė reaguoja ne tik tokiais įstatymais.

Nusikalstamumas – reiškinys, kurį sudaro nusikalstamų veikų visuma. Kas yra „nusikalstama“ – nustato pati valstybė.

  • Teisė Konspektai
  • 2012 m.
  • 38 puslapiai
  • Teisės konspektai
  • Adobe PDF 222 KB
  • Baudžiamoji teisė teorija
    10 - 1 balsai (-ų)
Baudžiamoji teisė teorija. (2012 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/baudziamoji-teise-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:00