Baudžiamoji tesė; bausmių rūšys


Teisės referatas. Įvadas. Baudžiamoji teisė. Baudžiamosios teisės principai. Baudžiamosios teisės pošakiai. Baudžiamoji teisė subjektyvine ir objektyvine prasme. Nusikalstamumas. Tęstinė nusikalstama veika. Bausmė ir jos paskirtis. Bausmių rūšys. Bausmės skyrimas. Atleidimas nuo bausmės. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme teismas, remdamasis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, gali gali skirti baudžiamojo poveikio priemones - turto konfiskavimą ir (ar) uždraudimą naudotis specialia teise (pvz., vairuoti transporto priemones, laikyti ir nešioti ginklą, medžioti ir pan.), kai ja naudojantis padaryta nusikalstama veika. Pažymėta, kad pagal 1961 m. BK turto konfiskavimas buvo laikomas papildoma bausme, o pagalnaująjį BK - tai ne bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo poveikio priemonės paprastai skiriamos asmenims, atleistiems nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl bausmės skyrimo yra pakankamai svarbi baudžiamosios teisės dalis, nes paskiriant bausmę vykdomas teisingumas, nubaudžiamas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. Bausmės skyrimo taisyklėse atsispindi įstatymo nuostatų ir teisingumo laisvės santykis. Iš principo galimi keli bausmių skyrimo nuostatų variantai. Bausmės skyrimo nuostatos gali būti suformuluotos labai aptakiai, paliekant teismui visišką laisvę skiriant bausmę. Ir priešingai, bausių skyrimo nuostatos gali būti labai reglamentuotos BK, nustatant kiekvieno faktoriaus įtaką skiriant bausmę. Tokiu atveju teismo laisvė labai suvaržoma, tačiau išvengiama subjektyvumo ar net sąmoningumo piktnaudžiavimo skiriant bausmę. Paprastai bausmių skyrimo nuostatos formuluojamos taip, kad būtų pusiausvyra tarp įstatymo nustatytų reikalavimų ir teismo laisvės.

Atleidimas nuo bausmės yra nuo seno Lietuvos baudžiamojoje teisėje žinomas intitutas. Atleidimas nuo bausmės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų, plačiai taikomų praktikoje. Antai 1961 m. BK baudžiamoji atsakomybė su atleidimu nuo paskirtosios bausmės vykdymo buvo įtvirtinta 46 (''Lygtinis nuteisimas"), 47¹ (''Nuosprendžio vykdymo atidėjimas") straipsniuose. Baudžiamojoje teisėje šisintitutas vadinamas paprastai - atleidimas nuo bausmės. Deja, neretai atleidimas nuo bausmės, kai vienos iš baudžiamosios atsakomybės formų, painiojamas ar net tapatinamas su atleidimu nuo baudžiamosis atsakomybės. Tuo tarpu yra esminių skirtumų tarp šių dviejų institutų.

Asmenį nuo bausmės gali atleisti tik teismas. Jokia kita institucija neturi teisės atleisti asmens nuo bausmės. Išimtis yra tik Prezidento malonė bei Seimo įstatymu nustatyta amnestija, kurių pagrindu asmuo atleidžiamas nuo bausmės ne teismo.

  • Teisė Referatai
  • 2014 m.
  • 17 puslapių (3569 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Baudžiamoji tesė; bausmių rūšys
    10 - 3 balsai (-ų)
Baudžiamoji tesė; bausmių rūšys. (2014 m. Birželio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/baudziamoji-tese-bausmiu-rusys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:30