Baudžiamojo kodekso procesas


Teisės referatas.

Nušalinimo padariniai. Įvadas. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu. Nušalinimo samprata ir reikšmė. Nušalinimo teisę turintys subjektai. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu. Nušalinimas teisme. Išvados.


Pirmiausia pabrėžtina ,nušalinimo institutas yra skirtas baudžiamojo proceso nešališkumui, objektyvumui ir teisingumui pasiekti. Remiantis lygiateisiškumo principu visi subjektai gyvenantys teisinėje valstybėje kilus teisminiam ginčui turi vienodą teisę siekti, kad jų byla būtų tiriama ir nagrinėjama objektyviai ir teisingai, o jų interesai ir pozicija būtų išklausyta ir įvertinta nešališkai. Šią nuostatą ne kartą yra išreikęs ir KT : ,,<...> iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis , jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos , turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą <...> kad šios teisės negalima paneigti; kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.“ Nušalinimo institutas sudaro proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pagrįstas prielaidas tikėtis nešališko bei visapusiško jų poreikių bei siekių įvertinimo. Taigi nušalinimą pirmiausia galima vertinti , kaip paties proceso subjekto veiksmą, kai jo nuomone egzistuoja šališkos aplinkybės, tai galimybė pasiekti, kad pareigūnas galintis būti neobjektyvus , nedalyvautų procese ar tam tikroje proceso stadijoje ir nedarytų įtakos tam tikriems priimamiems sprendimams.

Antras svarbus aspektas- nors vienu požiūriu nušalinimas yra proceso institutas, kitu- tai proceso dalyvio teisė, o tam tikriems subjektams- pareiga. Manytina ,jog tokia teisė ar pareiga , nepaisant to, kad ji įtvirtinta konkrečiose įstatymų normose, žvelgiant plačiuoju aspektu visų pirma kyla iš pamatinių teisės ir teisingumo principų. Kadangi teisė į bylos išnagrinėjimą nepriklausomo ir nešališko teismo Konstitucinio Teismo doktrinoje kildinama iš konstitucinio teisinės valstybės principo, vadinasi ir pati teisė pareikšti nušalinimą, kaip šios teisės užtikrinimo priemonė, taip pat kyla iš fundamentinių teisinės valstybės principų. Nušalinimo teise lygiais pagrindais naudojasi tiek kaltinimo pusei atstovaujantys proceso dalyviai, tiek ir nuo kaltinimo ir įtarimų besiginantys subjektai. Nors kaip teigia M. Gušauskienė realioje baudžiamojoje byloje nelabai galima kalbėti apie absoliutų procesinį šalių lygiateisiškumą vien dėl kaltinimo ir gynybos šalių procesinio statuso pobūdžio , kaltinimo šalies įgaliojimų apimties bei procesinių galimybių , tačiau teisės dalyvauti įrodinėjimo procese remiantis baudžiamojo proceso kodeksu suteiktos vienodos.

Subjektas pagal savo kompetenciją atsakingas už bylos tyrimą – prokuroras;

Kitai grupei priklausi kiti proceso subjektai dalyvaujantys byloje ir turintys tam tikrą procesinį interesą t.y., gynybos šalis –įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas arba jų atstovai, ir kaltinimo šaliai priskirti subjektai- nukentėjusysis, privatus kaltintojas arba jų atstovai; bei tie proceso dalyviai, kurių procesiniai interesai susiję su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu- civilinis ieškovas , civilinis atsakovas arba jų atstovai. Privataus kaltintojo teisė reikšti nušalinimus lyginant su anksčiau galiojusiu 1961. BPK, yra nauja.

  • Teisė Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Migle
  • 13 puslapių (2612 žodžių)
  • Kolegija
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Baudžiamojo kodekso procesas
    10 - 1 balsai (-ų)
Baudžiamojo kodekso procesas. (2017 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/baudziamojo-kodekso-procesas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 20:49