Baudžiamosios teisės rašto darbas


Teisės savarankiškas darbas. Baudžiamosios teisės rašto darbas.


Kavaliauskas buvo sulaikytas už sveikatos sutrikdymą. Buvo nustatyta, kad Kavaliauskas vėlu vakarą važiuodamas automobiliu susidūrė su Markausko vairuojamu automobiliu. Kaltas dėl autoįvykio buvo Markauskas, be to jo kraujyje buvo rasta 1,2 promilės alkoholio. Tačiau iš karto po avarijos, Markauskas, išlipęs iš automobilio, pribėgo prie Kavaliausko ir ėmė jį mušti rankomis, pargriovė ir daužė jo galvą į asfaltą grasindamas, kad šis turės dabar jam sumokėti labai daug pinigų. Po to paėmė pagalį ir ėmė daužyti Kavaliausko automobilį. Tuo metu Kavaliauskas, paėmęs akmenį, trenkė juo Markauskui per galvą sunkiai jį sužalodamas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo prieita prie išvados, kad Kavaliauskas buvo labai susijaudinęs (ekspertizės rezultatai patvirtino šį faktą) dėl prieš jį pavartoto smurto ir jis buvo apkaltintas sunkiu sveikatos sutrikdymu labai susijaudinus (BK 136 str.). Tačiau advokatas reikalavo jį išteisinti jo veikoje esant būtinajai ginčiai.

Aptarkite kaltinimo ir gynybos pozicijų pagrįstumą.

Šioje situacijoje bus nagrinėjamos dviejų pagrindinių veikų sudėtys: būtinosios ginties bei sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus. Tik išanalizavus kiekvieną jų, prieisime bendros išvados, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir Kavaliauskas turi būti nuteistas pagal BK 136 str., ar vis dėlto jo veiksmus galima traktuoti kaip būtinąją gintį ir laukti išteisinimo. Pirmiausiai panagrinėsime kaltinimo poziciją.

Subjektyvioji veikos pusė - tyčinis sunkus kūno sužalojimas, užkrėtimas ar kt. Tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, esant bet kokių padarinių prielaidai. Tai lemia išskirtinė kaltininko emocinė, psichikos būsena, sukelta paties nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais ir mažinanti subjekto galimybę suvokti savo veiksmus ir tvardytis. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė, bet tik staigioji. Kaltininkas gali siekti būtent tokių padarinių – sunkiai sužaloti arba veikti neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Jeigu kaltininkas norėjo ir siekė tyčia sužaloti nukentėjusįjį, tokiu atveju tai traktuotina kaip tiesioginė tyčia. O jei jis numatė, kad smūgiu gali būti padaroma žala Markauskui, tačiau kad ir nenorėdamas sužaloti jį (o tarkim apsiginti, ar apginti savo nuosavybę) vis dėlto atliko veikimą, tai jau žiūrėsime kaip į neapibrėžtą tyčią.

Baudžiamosios teisės rašto darbas. (2015 m. Birželio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/baudziamosios-teises-rasto-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:50