Bendra XIX amžiaus charakteristika


Senyvo amžiaus žmogaus charakteristika. Bendra lietuviu xix a. chatakteristika. Senyvo amziaus charakteristika. Visu epocho drabuziu charakteristika. Ankstyvojo amziaus chrakteristika. Skaidres xix amžiaus lietuva. Xix a. padariniai lietuvoje.

Istorijos referatas. Bendra xix amžiaus charakteristika. Tautos situacija. Vokietinimas. Lenkinimas. Rusinimas. Nykstanti tauta. Nutautėjimo priežastys. Nutautėjimo padariniai. Tauta ir valstybė. Tautos pasipriešinimas. Socialiniai procesai. Bajorai. Valstiečiai ir baudžiava. Baudžiavos panaikinimas ir jo padariniai.


Po trečiojo valstybės padalijimo (1795) Lietuva prarado nepriklausomybę. Ji buvo atgauta tik 1918 m. Tie 123 metai - tai vieninga Lietuvių kultūros epocha. Įvairių pilietinių ir kultūrinių pastangų tikslas tuo metu buvo išsaugoti tautą ir parengti ją sąmoningam nepriklausomam gyvenimui.

Xix amžiuje nuėjo į praeitį senoji - kunigaikščių bajorų Lietuva ir gimė nauja, moderni - jaunoji Lietuva, kurią vėliau maironis apdainavo savo poemoje. Jaunąją Lietuvą sukūrė ne bajorai, kurių dauguma buvo nutautėję, o valstiečiai, žemdirbiai ir iš jų kilę inteligentai, kurie buvo išsaugoję etninę Lietuvių kultūrą.

Xix amžius - tai tolydaus Lietuvių tautos sąmonėjimo laikas. Šiuo metu brendo ir subrendo Lietuvių tautinė sąmonė bei savimonė. Lietuvių tauta pamažu išsigrynino, pagaliau suvokusi save kaip Lietuviškai kalbančią tautą.

Senoji Lietuvių literatūra buvo daugiakalbė, kurta Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje gudų, lotynų, lenkų, Lietuvių kalbomis, o mažojoje Lietuvoje - vokiečių, lotynų ir Lietuvių kalbomis. Lietuvių kalba buvo vartojama tik religinėje raštijoje ir su ja susijusioje filologinėje literatūroje (žodynuose). Pasaulietinės grožinės literatūros Lietuvių kalba buvo tik užuomazgos. Xviii a. Antroje pusėje k. Donelaitis sukūrė metus, bet šio kūrinio tikroji vertė buvo suvokta tik xix a. Pradžioje, naujomis kultūrinėmis sąlygomis.

Buvusią daugiakalbystę xix amžiaus Lietuvių literatūroje pakeitė dvikalbystė (Lietuvių ir lenkų kalbų - didžiojoje Lietuvoje, Lietuvių ir vokiečių kalbų - mažojoje Lietuvoje), tačiau dviejų kalbų vartojimas nebuvo lygiavertis: Lietuvių kalbos pozicijos buvo nuolat sąmoningai stiprinamos.

Istorijos procese kito tautos supratimas. Xix amžiuje įsitvirtino nuomonė, kad svarbiausias tautos atributas yra kalba, kuri sudaro tautos etninės kultūros pagrindą. Kartu, plintant Lietuvoje šviečiamosioms idėjoms, buvo sekuliarizuojama žmonių sąmonė, ugdomi pasaulietiniai interesai. Dėl to xix amžiuje ima jau nenutrūkstamai plėtotis pasaulietinė literatūra Lietuvių kalba, vis labiau nustelbdama kitakalbę ir religinę literatūrą.

Visa toji 123 metų epocha gali būti suskirstyta į trumpesnius laikotarpius: 1)1795 - 1831 m. , 2) 1831 - 1863 m. , 3) 1863 - 1883 m. , 4) 1883 - 1904 m. , 5) 1904 - 1918 m. Mums rūpės keturi pirmieji laikotarpiai, kurių pirmasis sąlygiškai vadinamas xix a. Pradžia, antrasis - xix a. Viduriu, trečiasis - xix a. Antrosios pusės pradžia, ketvirtasis - xix a. Pabaiga. Penktasis laikotarpis visas priklauso jau xx amžiui.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 6 puslapiai (3441 žodis)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Bendra XIX amžiaus charakteristika
    10 - 2 balsai (-ų)
Bendra XIX amžiaus charakteristika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendra-xix-amziaus-charakteristika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:20