Bendravimas ir bendradarbiavimas


Psichologijos savarankiškas darbas. Įvadas. Bendravimas. bendrasis apibūdinimas. Bendravimo sąvoka. Bendravimas kaip keitimasis informacija. Poreikis bendrauti. Bendravimo būdai. Bendradarbiavimo ypatumai. Oficialaus bendradarbiavimo įvairovė. Bendravimas grupėse. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Referato objektas: žmonės, jų gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti.

Referato tikslas: atskleisti bendravimo bei bendradarbiavimo ypatybes.

Referatas susideda iš teorinės dalies. Pirmasis referato skyrius – bendravimo bendrasis apibūdinimas. Antrame skyriuje analizuosiu bendradarbiavimo ypatumus. Darbo pabaigoje pateiksiu išvadas, bei naudotos literatūros sąrašą.

Interakcinis. Šio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais.

Vidinis kalbėjimas – pasirengama išoriniam kalbėjimui, planuojami būsimi pasisakymai. L. Vygotskio tyrimai parodė, kad vidinis kalbėjimas yra kompresiškas, t.y. suspaustas. Kalbant sau, vartojama mažiau žodžių, prastinamos jų jungimo taisyklės.

Kiekvienas žmogus yra indvidualus, tačiau apibūdinant tarptautinius bendravimo ypatumus kiekvienoje šalyje pastebima, jog visų indvidų elgesiui įtakos turi šalies tradicijos, papročiai, susiklosčiusios bendravimo nuostatos. Nacionaliniai psichologiniai kiekvienos tautos bruožai sukuria specifines, tik tam tikrai tautai būdingas elgesio, bendradarbiavimo normas.

Žmogaus pasirinkimui konkuruoti ar bendradarbiauti turi įtakos jo ir bendravimo partnerių tarpusavio priklausomybės struktūra interesų konflikto situacijoje. Svarbų vaidmenį vaidina ir lūkesčiai bendravimo partnerio elgesio atžvilgiu. Žmonės yra labiau linkę bendradarbiauti, kai mano, kad sulauks bendradarbiaujančio atsako. Efektyviausia priemonė bendradarbiavimui paskatinti yra ,, lygaus apskeitimo“ strategija, kuomet žmogus žengia pirmą žingsnį, kuris turėtų paskatinti bendradarbiavimą, o paskui tiesiog elgiasi su partneriu taip, kaip partneris elgiasi su juo. Ši strategija skatina bendradarbiauti daugumą indvidualistų, nes tik taip sau gali gauti daugiausia naudos.

Bendradarbiavimą taip pat skatina tiesioginis bendravimas pirmiausia dėl to, kad tuomet mažiau reikia spėlioti apie kito asmens ketinimus, o galima juos tiesiai išsiaiškinti.

Svarbiausia santykių savybė, skatinanti bendradarbiavimą su santykių partneriu, yra įsipareigojimas santykiams. Juo santykiai svarbesni, juo žmogus labiau linkęs bendradarbiauti. Įsipareigojimas santykiams didina norą taikytis prie partnerio, beto įsipareigojimas didina pasiryžimą aukoti savo interesus partnerio interesų labui. Bendradarbiavimą taip pat skatina ir pasitikėjimas, tik šiuo atveju ne kaip partnerių asmeninė savybė, bet kaip santykių savybė, susiformavusi laikui bėgant.

Galiausiai bendradarbiauti dalinantis išteklius reikalauja kelios visuomenės normos. Lygybės norma teigia, kad visi turi gauti po lygiai. Proporcingumo norma reikalauja, kad kiekvienas gautų savo įnašui proporcingą dalį. Jei jaučiamės, kad su jumis elgiamasi laikantis visuomenės normų, tai mus skatina laikytis normų bendraujant su kitais.

Bendraudami galime sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Bendraujant keičiamasi informacija.

Žmogaus pasirinkimui konkuruoti ar bendradarbiauti turi įtakos jo ir bendravimo partnerių tarpusavio priklausomybės struktūra interesų konflikto situacijoje. Svarbų vaidmenį vaidina ir lūkesčiai bendravimo partnerio elgesio atžvilgiu. Žmonės yra labiau linkę bendradarbiauti, kai mano, kad sulauks bendradarbiaujančio atsako. Efektyviausia priemonė bendradarbiavimui paskatinti yra ,, lygaus apskeitimo“ strategija.

Bendravimas ir bendradarbiavimas. (2015 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendravimas-ir-bendradarbiavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:13