Bendravimas yra žmonių sąveika


Grįžtamasis ryšys bendravime. Grystamasis risys bendravime. Griztamasis bendravimo rysys. Temperamento poveikis bendravime. Žmonių ryšys,bendravimas. "grįžtamasis ryšys" referatas. Bendravimas saveika. Bendravimo grįžtamasis ryšys.

Psichologijos referatas. Bendravimas yra žmonių sąveika,kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Bendravimas dviese. Grižtamasis ryšys – informacija apie tai, kokį poveikį mūsų elgesys turi kitiems, informacija kitam žmogui apie tai, kaip mes jį suvokiame, ką mes jaučiam sujuo bendraudami. Grįžtamasis ryšys yra ne informacija koks kitas žmogus, bet kaip aš jį suvokiu. Grįžtamasis ryšys leidžia įvertinti ir koreguoti savo elgesį. Grįžtamasis ryšys turi savo taisykles: jis turėtų būti ir teigiamas ir neigiamas,reikia kalbėti apie konkrečius žmogaus poelgius, ne vertinti, o pateikti faktus, reikia išsakyti, kokius jausmus sukelia kito žmogaus elgesys, nurodyti kokių pokyčių norėtumėte, neduoti patarimų ir kalbėti apie pakeičiamus dalykus, parinkti tinkamą vietą , laiką ir situaciją. Skiriasi išorinis ir vidinis kalbėjimas. Vidiniu kalbėjimu , arba vidiniu kalbėjimu sau, pasirengiama išoriniam kalbėjimui, planuojami būsimi pasisakymai. Šis kalbėjimas susideda iš atskirų fragmentų ir primena telegramų kalbą.


1.Komunikacinis.Tai keitimasis informacija mintimis, vaizdiniais, emocijomis, įgūdžiais ir kitais būdais.

Ženklų sistemoje žymi teiginį eiti, važiuoti leidžiama, raudona – draudžiama.Ištartas ar parašytas žodis “jūra” žinantiems šio žodžio reiškinį perteikia su tam tikru tikrovės reiškiniu sisijusią sąvoką, vaizdinį, emocijas.

tarptautinių kalbų, tokių kaip esperanto,solresol ir kitokių.

Išorinis kalbėjimas skirtas bendrauti su kitais asmenimis, todėl turi būti pakankamai intensyvus, išplėstas, gausus įvairių intinacijų ir reginių ženklų.Pagrindinės išorinio kalbėjimo formos yra sakytinis arba rašytinis kalbėjimas. Sakytinis kalbėjimas skistomas į dialoginį ir monologinį. Dialoginis kalbėjimas yra paprastesnė bendravimo forma, nes čia dažniausia nėra būtino iš anksto planuoti pasisakymus, ištobulinti juos sintaksiškai ir stilistiškai. Monologiniame kalbėjime ilgesnį laiką kalba vienas asmuo, o kalbėjimą suvokiantieji patys jame dalyvauja tik pasyviai (paskaita, pranešimai, iškilmingi sveikinimai ir panašiai). Monologinis kalbėjimas gali būti ir skaitymas. Tačiau toks monologas neįtraukia klausančių į gyvą minčių ir tezių kūrimo procesą, netenka aiškumo ir emocinio poveikio klausytojui.

Yra trys poreikiai, kurie patenkina bendravimą diadoje:

Priėmimo (poreikis būti priimtam) – poreikis priklausyti kažkokiai grupei, būti

ir draugiškesni, storoki vyrai – patikimesni, pasitikintys savimi ir kt.

Pati artimiausia ir brangiausia asmenybei grupė yra vadinama referentine.Šios grupės vertybės sutampa su asmenybės vertybėmis, čia siekiama užimti kuo geresnę padėtį.

Skiriamos trys grupių formavimosi pakopos: pirma pakopa vadinama asociacija. Jei

per gaisrą). Funkcinis lyderis – tai lyderis kurio reikia kokiai nors konkrečiai funkcijai atlikti (organizuoti šou, sportines varžybas ir pan.). Lyderis, kurio įtaka tiesiogiai susijusi su užimama oficialia padėtimi vadinamas paskirtu lyderiu.

Vienas iš pagrindinių lyderiavimą lemiančių faktorių yra lyderiavimo iniciatyvumas. Ir tik aktyviausiai bendraujantys tampa lyderiais.Dažnai lyderiaujančių padėtį gali lemti ne bendravimo kokybė, o kiekybė, t.y.nebūtinai turi būti įnešamas realus įnašas į diskusiją,svarbiausia kiek įnešama.

Bendravimas yra žmonių sąveika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendravimas-yra-zmoniu-saveika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:54