Bendravimo “Facebook” socialiniame tinkle kalbos kultūra


Kalbos kultūros referatas. Įvadas. Socialinio tinklo "Facebook" ir senovės kalbos kultūrų ypatumų palyginimas. Socialinio tinklo „Facebook“ kalbos kultūros ypatumai. Teigiami socialinio tinklo „Facebook“ kalbos kultūros ypatumai. Neigiami socialinio tinklo „Facebook“ kalbos kultūros ypatumai. Blogų ir nevartotinų kalbos ypatumų sprendimas. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje pristatysime Facebook socialinio tinklo kalbos ypatumus ir juos palyginsime su praeities bendravimo kultūra, praktinėje – konkrečių žmonių kalbos kultūros pavyzdžių ir jų taisymų.

Nuo pat pirmojo kompiuterio išradimo dvidešimto amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje iki pat šių dienų technologinių išradimų gausiai padaugėjo. Neskaitant ištobulintų kompiuterių, dar sukurti mobilieji telefonai, išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, muzikos grotuvai ir kiti technologiniai įrenginiai, kurie atima vis daugiau šiuolaikinių žmonių laiko. Galima tik spėti, kokį milžinišką pelną gauna išmaniųjų įrenginių kūrėjai ir pardavėjai, kadangi daug jų siūlomų prietaisų yra neatsiejama kasdienybės detalė. Programėlės telefonuose gali padėti kone kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje. Toks masinis technologijų naudojimas sukelia galybę problemų. Neskaitant didelio elektros energijos sunaudojimo, galimai daromos neigiamos įtakos žmonių sveikatai, dar svarbu paminėti ir tai, jog virtualus bendravimas vis mažina žmonių poreikį realiai bendrauti, ko pasekmės skaudžios – žmonės kalboje pradėjo naudoti svetimybes, žodžių trumpinius, „žargoną“, netaisyklingai naudoti skyrybų ženklus ir kita. Šiame rašto darbe sieksiu išsiaiškinti vieno populiariausių šių laikų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų ir senovės kalbos kultūrų skirtumus.

Marko Zukerbergo (Mark Zuckerberg) sukurtame ir neįtikėtinai greitai išpopuliarėjusiame socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės kiekvieną dieną praleidžia bent po valandą. Negalima teigti, kad paskyrą šiame tinklalapyje turi visi, tačiau tie, kurie susikūrę „Facebook“ profilius, linkę laiką leisti šiltuose namuose, nesivargindami atsistoti nuo kėdės ar minkšto krėslo. Tokie žmonės ne tik skelbia naujienas ir nuotraukas savo metraščiuose, laikydami tai pramoga ar tiesiog laisvalaikio praleidimo būdų, tačiau ir naudojasi virtualiam bendravimui skirtomis greitųjų žinučių paskyromis.

Viena iš labiausiai dėmesį patraukiančių kalbos iškraipymo formų socialiniame tinkle yra žodžių trumpiniai. Galbūt taupydami laiką ir stengdamiesi atsakyti į gautas žinutes kuo greičiau, galbūt kompiuterio klaviatūrose sunkiai rasdami reikiamas raides ar turėdami tam kitų savų priežasčių, žmonės naudoja netaisyklingus trumpinius. Itin pastebima tapo kasdieninių frazių savas pritaikymas: „ Ką vk?“ – ką veiki, „Ką drj?“ – ką darai, „Zr tv“ – žiūriu televiziją, „Zdz pc“ – žaidžiu kompiuteriu, „Vlg“ - valgau. Ši problema aktuali ne vien dėl siekio išsaugoti taisyklingą gimtąją kalbą, tačiau ir siekiant išvengti nesusipratimų, galinčių kilti su kitų šalių gyventojais, kuriems sunku perprasti mūsų kalbą. Lyginant su senovės kalba, kurios pavyzdį galime pateikti ranka rašytą laišką, kuomet dar nebuvo technologinių naujovių, galime teigti, jog ištisame tekste nebūdavo žodžių trumpinių, neskaitant m – metai, kg – kilogramai ir panašiai, tačiau minėtieji trumpinimai nenusižengia lietuvių kalbos taisyklėms.

Kitas aspektas, kuriuo verta panagrinėti socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų kalbą ir senovės kalbą – svetimybių naudojimas lietuvių kalboje. Nepuoselėdami gražios lietuvių kalbos ar norint išsireikšti nerasdami tinkamo žodžio, daugiausiai jauni žmonės, naudoja žodžius, kurie kilę iš užsienio kalbų, tačiau yra sulietuvintomis galūnėmis ar kitomis žodžio dalimis. Labai plačiai ir dažnai vartojami žodžiai yra čipsai, kurie reiškia bulvių traškučius, skeiteris – riedutininkas, šopas – parduotuvė, vindserfingas – burlenčių sportas, steikas – kepsnys, kileris – žudikas ir dar daug kitų. Pastebima, kad šiuolaikinės svetimybės, dar vadinamos skoliniais žodžiais, kildinamos iš anglų kalbos. Senuose ranka rašytuose laiškuose skoliniai žodžiai nebuvo plačiai naudojami, kaip šiais laikais, ypač neoficialiuose pokalbiuose. Tačiau ir atradus vos keletą žodžių perimtų iš kitos kalbos, tai būdavo rusų kalbos skoliniai: fortkė – orlaidė, čeinykas – virdulys, kųrtkė – striukė, viedras – kibiras, dukofka – orkaitė, basanoškės – basutė, paduška - pagalvė. Tokius faktus galima paaiškinti dėl tuomet buvusių istorinių aplinkybių, kaip ir dabar anglų kalbos dominavimą – pirmoji užsienio kalba mokyklose.

  • Kalbos kultūra Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (3373 žodžiai)
  • Kolegija
  • Kalbos kultūros referatai
  • Microsoft Word 543 KB
  • Bendravimo “Facebook” socialiniame tinkle kalbos kultūra
    10 - 9 balsai (-ų)
Bendravimo “Facebook” socialiniame tinkle kalbos kultūra. (2015 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendravimo-facebook-socialiniame-tinkle-kalbos-kultura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 13:52