Bendravimo psichologija konspektas egzaminui


Psichologijos konspektas.

Aktyvaus klausymosi metodai. Viena iš pagrindinių ženklų sistemų yra kalba. A norimą perduoti žinią galime užrašyti. B norimą perduoti žinią galime pasakyti svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir tai, kaip. Sakoma, t. y. kalbėjimo būdas garsumas, tempas, pauzės ir kt. Tam tikra ženklų sistema yra ir kūno išraiška – norimą pranešti žinią galime (padėti) perduoti ir kūnu mimika, gestais, laikysena ir kt. Norimą pranešti žinią galime perduoti ne tik kalba ir kūnu, bet ir sutartiniais ženklais, pvz. Taigi ne tik kiekvienas kalbantysis, bet ir kiekvienas klausantysis turi prisiminti, kad klausytojas viešosios kalbos tekstą, arba kitaip žodžius, įsimena prasčiausiai labiausiai įstringa vaizdai, perduodami neverbalinėmis išraiškos priemonėmis – žvilgsniu, gestais, veido išraiška, laikysena ir kt. Derybų etapai. Lyderių funkcijos. Tapimo lyderiu būdai.


Šiuolaikiniam žmogui labai svarbu gebėti bendrauti ir bendradarbiauti. Taigi kiekvienas žmogus privalo būti geras kalbėtojas ir klausytojas. Norint tokiais tapti, pirmiausia reikia susipažinti su teoriniais efektyvaus bendravimo pagrindais, jais remiantis ugdyti komunikacinę kompetenciją.

Kiekvienam iš mūsų reikia pažinti savo asmenybę, mokėti įsisąmoninti ir išreikšti savo jausmus, išmanyti kalbėtojo ir klausytojų santykių specifiką, mokėti spręsti konfliktus, suvokti konfliktų priežastis ir eigą. Minėtieji gebėjimai padeda išvengti konfliktinių situacijų arba jas sušvelninti, siekti profesinės sėkmės, asmenybės harmonijos.

Mokslas, kuris tiria žmonių bendravimą, vadinasi bendravimo psichologija. Šis mokslas nagrinėja bendravimo tarp žmonių ypatumus, eigą, trukdžius- tai yra konfliktus ir jų sprendimo strategijas.

Nėra komunikacijos be klausymosi. Nėra kalbėtojų be klausytojų. Gebėjimas gerai klausyti yra tokia pat svarbi bendravimo dalis, kaip ir gebėjimas gerai kalbėti. Mes visi esame ne tik kalbėtojai, bet ir klausytojai – tarsi du upės krantai. Galų gale bet kuriam kalbėtojui reikia išmanyti ir klausymosi meną, efektyvaus klausymosi taisykles ir trukdžius: žinoti, ne tik kaip pačiam klausyti, bet ir kaip klausosi kiti, ar visuomet klausytojai girdi tai, ką kalba kalbėtojas. Taigi: kaip klausyti, kad išgirstum?

Mokėjimas klausytis – vienas svarbiausių ir sudėtingiausių dabartinės darbo rinkos dalyvio gebėjimų, reikalaujantis susikaupimo, kantrybės, susidomėjimo, supratimo, nešališkumo ir savikontrolės. Klausyti nėra lengva: paradoksalu, tačiau dažnai klausant pavargstama labiau, nei kalbant. Ne veltui mokėjimas įsiklausyti laikomas svarbiausiu žmogaus kultūros požymiu.

Psichologų nuomone, klausymas – svarbiausias, sudėtingiausiai įgyjamas bendravimo įgūdis, sudarantis didžiąją žmogaus komunikacinės veiklos dalį. Nustatyta, kad apie 70 proc. laiko žmogus praleidžia bendraudamas, ir kad didžiąją šio laiko dalį jis skiria būtent klausymuisi.

didžiąją savo laiko dalį praleidžiame klausydami ir kalbėdami, bet klausytis visai nemokame, o kalbėti – labai mažai.

Būtent nemokėjimas klausyti laikomas viena iš pagrindinių nesėkmingo bendravimo priežasčių. Klausymosi įgūdžių stoka lemia ne tik asmeninio, bet ir dalykinio bendravimo trūkumus, klaidas, kurios gali būti ne tik pavojingos, bet ir lemtingos. Būtent klausymasis yra raktas į supratimą. Anot įžymaus komunikacijos teoretiko ir praktiko Billo McFarlano, tik tada, kai išmokstame klausytis, galime tikėtis suprasti.

Ir klausytojo, ir kalbėtojo vaidmuo dažnai tenka įvairias pareigas užimantiems skirtingų profesijų atstovams, dalyvaujantiems dalykiniuose bendradarbių pokalbiuose, pasitarimuose, pokalbiuose su klientais ir kt.

Kai kurių profesijų atstovams dialoginis klausymasis – tiesioginio jų darbo dalis. Ne tik gebėti kalbėti, bet ir klausyti labai svarbu pedagogams, bet kokio lygmens vadovams. Teigiama, jog kai kuriems, ypač jauniems, vadovams sunku sukurti draugiškus santykius su darbuotojais tik todėl, kad tokie vadovai nemoka ir nesistengia klausyti: jie būna taip sužavėti tuo, ką turi pasakyti patys, kad visai negirdi, ką jiems sako jų pavaldiniai. Gebėti klausyti būtina ir biuro darbuotojams, pardavėjams. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, biuro darbuotojai 75 proc. darbo laiko praleidžia bendraudami, t. y. klausydamiesi ir kalbėdami. Yra manančiųjų, kad net 75 proc. efektyviam pardavimo pokalbiui skiriamo laiko pardavėjas turėtų skirti būtent klausymuisi ir tik 25 proc. – kalbėjimui: klausimams, informacijai pateikti. Jeigu minėtųjų, kaip, beje, ir daugelio kitų profesijų atstovams trūksta sugebėjimų išklausyti pašnekovą, kyla problemų bendraujant su kolegomis, klientais, pavaldiniais ir kt.

Dažnai sudėtingos situacijos sprendimas priklauso ne nuo to, kaip sugebama išdėstyti savo poziciją, o nuo to, kaip atidžiai mokama išklausyti kitą. Psichologai pabrėžia, kad dėl įvairių priežasčių praleidę pro ausis pašnekovo mums perduodamą informaciją, jos spragas nevalingai užpildome įvairiomis prielaidomis ir fantazijomis, kuriomis remdamiesi vėliau darome neteisingus sprendimus. Ne veltui teigiama, kad „ginčo menas – tai mokėjimas klausytis“ (Dž. K. Čestertonas).

  • Psichologija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (6327 žodžiai)
  • Psichologijos konspektai
  • Microsoft Word 1459 KB
  • Bendravimo psichologija konspektas egzaminui
    10 - 4 balsai (-ų)
Bendravimo psichologija konspektas egzaminui. (2016 m. Vasario 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendravimo-psichologija-konspektas-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:01