Bendravimo psichologija savarankiškas darbas


Psichologijos savarankiškas darbas. Savarankiškas darbas. Komunikacijos proceso stebėjimas. Stebėjimo protokolas. Papildomi duomenys apie situaciją. Stebėjimo duomenų aprašymas ir analizė. Apibūdinta stebėjimo situacija. Atsakyta į šiuos klausimus. Atkreipkite dėmesį , jog pokalbio tikslai gali būti. Komunikacijos proceso stebėjimo protokolas.


4. Komunikacijos proceso eiga (jo platesnis aprašymas, galima pateikti dialogus ir kt.)

3. Koks elgesys ir komunikacijos priemonių ypatumai jam (jai) labiausiai trukdė pasiekti norimą tikslą?

Rašant analizę rekomenduojama laikytis pateikiamo plano. Prie analizės pridedamas užpildytas stebėjimo protokolas.

Stebėjau dviejų kursiokių pokalbį. Merginos kalbėjo apie egzaminų sesiją. Pavadinkime jas Rita ir Lina. Rita klausinėjo Linos, kokios bus egzaminų užduotys, nes nelankė paskaitų, ir neturėjo jokios informacijos. Lina, yra labia gerai besimokanti studentė, tad už studijas nemoka. Rita yra dirbanti studentė, tad ne visuomet gali lankyti paskaitas, o praleistą informaciją, turi susižinoti iš kurso draugių. Be visa ko, Ritai mokslai sekasi gerai, ir ji turi realią galimybę pereiti į nemokamą vietą. Studenčių grupėje jaučiama įtampa, ir konkurencija dėl nemokamo mokslo. Pasirinkau stebėti Ritą, kaip ji reaguoja į nekonkrečius ir abejingus, kurso draugės atsakymus. Pokalbio pradžioje merginos kalbėjo apie paskaitas, bet pakrypus pokalbiui apie egzaminus, situacija paaštrėjo. Lina nenorėjo padėti draugei, sakydama kad jos mokslai yra ne jos problemos. Rita susijaudino, ir gan piktai atsakė, kad ji klausia tik informacijos, o ne išlaikyti egzaminus už ją. Merginos susipyko, ir pokalbis nutrūko.

Poza buvo tinkama, savimi pasitinkinti, atsipalaidavusi.

Veido mimika išreiškė nepasitenkinimą, kai prasidėjo konfliktas.

Stebint šią situaciją, turėjau galimybę pažvelgti į žmonių tarpusavio komunikaciją iš stebėtojo, o ne dalyvio perspektyvų. Iš šono žvelgiant į situaciją labia gerai matomos bendravimo klaidos. Tarkim, ši situacija buvo pasmerkta blogai baigčiai vos tik prasidėjo. Buvo pasirinktas netinkamas pašnekovas, gauti konkrečią informaciją apie studijas. Tačiau nebuvo kreipta dėmesio į tai, kad pokalbio dalyvis nėra nusiteikęs dalintis informacija, ir toliau, buvo atkakliai klausinėjamas. Galiausiai pašnekovo abejingumą, pakeitė pyktis ir susierzinimas. Todėl manau, kad sėkmingam bendravimui, ir norimos informacijos gavimui, pirmiausiai reikia pasirinkti tinkamą pašnekovą. Tai buvo pirmoji, stebinčiojo asmens klaida. Jis ignoravo nenorą bendrauti konkrečia tema, ir spaudė pašnekovą suteikti jam naudingos informacijos. Manau, kad sėkmingo bendravimo pagrindas, yra sugebėti empatiškai pajausti kitą žmogų. Ar jis yra nusiteikęs bendrauti, ar gerai jaučiasi, ar pokalbio tema jam yra įdomi ir aktuali. Pajutus neigiamas pašnekovo emocijas, reikia į jas reaguoti, jei tai ignoruosime, galiausiai galima rimtai susigadinti santykius, ir užsitarnauti nejautraus, storžievio etiketę. Reikėtų taip pat nepamiršti, kad kito žmogaus blogos emocijos, nebūtinai yra susijusios su mumis asmeniškai. Kiekvienas žmogus turi savo rūpesčių, problemų su sveikta, tad jo nenoro bendrauti nereikėtų priimti, kaip asmeninio įžeidimo, ar norėjimo įskaudinti, pakenkti. Dėja, pasaulis sukasi ne vien apie mus, o tą mes dažnai pamirštame, ir nepelnytai susireikšminame.

Iš stebėtos situacijos, atsiskleidžia kiek daug yra pasakoma ne tik žodžiais, bet ir kūno kalba. Dažniausiai labia sureikšminame žodžius, kurie galbūt buvo pasakyti spontaniškai, ir neapgalvotai, visiškai neturint tokių minčių galvoje, o į kūno reakcijas nekreipiame dėmesio. Manau tai antroji didelė klaida stebėtoje situacijoje. Jei atydžiau stebėtume pašnekovą, pamatytume kiek daug jis pasako savo kūnu, poza, gestais, o veido mimikos, tai tikrųjų minčių apraiška. Juk išgirdus netikėtą žinią, pirmiausiai sureguojame veidu, išplėčiam akis, pražiojam lūpas, susiraukiam išreikšdami nustebimą, o tik veliau išreiškiame mintis žodžiais. Arba simpatiją ir susidomėjimą parodo pakreipta galva į šoną, ir palanki šypsena, tai padarome net nesusimąstydami, ir jei pašnekovas būtų atidus, ir suprantantis kūno kalbą, suvoktų, kad jam sekasi, jis gavo mūsų palankumą.

Bendravimo psichologija savarankiškas darbas. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendravimo-psichologija-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:12