Bendrininkas


Teisės konspektas. Susitarimas tarp bendrininkų. 249 straipsnis. Nusikalstamas susivienijimas.


Bendrininkavimas – ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai nusikalstama veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Veikiant bendrai yra tvirtesnis psichologinis nusistatymas ir pasiryžimas padaryti arba tęsti nusikalstamą veiką, geriau apgalvoti jos padarymo būdus, pasirinkti efektyvenius įrankius ir priemones. Todėl tai dažnai sudaro aplinkybes įvykdyti sunkesnius nusikaltimus. Suderintais kelių asmenų veiksmais yra daugiau galimybių paslėpti NV pėdsakus ir sudaryti kitas kliūtis jas išaiškinti, išvengti atsakomybės ir tęsti veiklą.

Mažiausias bendrininkų skaičius – 2.

Bendrininkavimo subjektu gali būti pripažintas tik tas FA, kuris yra sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima BA už jo NV, bei pakaltinamas.

JA tiesioginiu bendrininkavimo subjektu būti negali. Kai NV padaro FA, JA gali būti inkriminuotas bendrininkavimas.

Jei NV vykdyti pasitelkiamas neturintis fizinio subjekto požymių arba toks asmuo, kuris dėl veikos nėra kaltas, jis negali būti laikomas bendrininku. Kaltininkas pasinaudojęs tokiais asmenimis, atsako kaip tiesioginis atitinkamos NV vykdytojas, veikęs vienas.

Būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis – susitarimas tarp bendrininkų, kuris sujungia juos, sutvirtina pasiryžimą daryti ar tęsti bendrą nusikalstamą veiką. Susitarimas gali būti išankstinis ir nusikalstamos veikos darymo metu. Asmenų susitarimas galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestas, mimika).

Bendrininkavimas galimas visos NV stadijose.

Padariniai atsiradę bendrai dalyvaujant darant NV yra bendri bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Jei NV apibūdinta formalia sudėtimi, bendru rezultatu tokio bendrininkavimo yra pati veika.

bendrininko veiksmai yra būtina salyga darant bendrą NV ar atsirandant bendriems nusikalstamiems padariniams

Objektyviąją NV pusę realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas, todėl pažymėtina, kad prriežastinį ryšį tarp organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo veikos ir bendrų padarinių galima patvirtinti tik tada, kai įsitikinama, kad kiekvieno iš paminėtų bendrininkų veiksmai buvo reikalingi ar net būtini bendroje NV, nes sudarė sąlygas veikti kitiems bendrininkams ar iš esmės papildė jų veiksmus. Priežastinis ryšys kartu nubrėžia ribą, iki kada galimas bendrininkavimas, į bendrą nusikalstamą veiką galima įsilieti tik iki NV pabaigimo. Priežastinis ryšys atriboja bendrininkavimą nuo prisidėjimo prie nusikaltimo.

Subjektyviai bendrininkavimo pusei būdinga: psichinis santykis su bendra daroma NV ir jos padariniais, bet ir atitinkami vidiniai santykiai tarp bendrininkų. Pirma straipsnio dalis nurodo, kad visi bendrininkai veikia tyčia, bendrininkavimas neatsargių nusikaltimų atveju neįmanomas. Būdingesnė tiesioginė tyčia. Tyčios rūšį nulemia bendrininko vaidmuo darant NV, todėl vieni gali veikti tiesiogine, kiti – netiesiogine tyčia.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (2334 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Bendrininkas
    10 - 5 balsai (-ų)
Bendrininkas. (2015 m. Gegužės 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendrininkas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:08