Bendrininkavimas


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Bendrininkavimo samprata. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai. Subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Bendrininkavimo formos nusikaltime. Bendrininkavimo formos samprata. Bendrininkų grupė. Organizuota grupė. Nusikalstamas susivienijimas. Bendrininkų rūšys. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas. Kiekviena bendrininkų rūšis ar forma baudžiamojoje teisėje turi savo paskirtį ir atlieka tik jai būdingą vaidmenį. Nusikalstamumo Lietuvoje statistika rodo, kad nusikalstamos veikos padarytos grupės asmenų sparčiai plinta. Nusikalstamumas vis labiau tampa tarptautinis, keičiasi jo strategija. Vadovaujantis, policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos statistiniais duomenimis pavyzdžiui, 2013 ištirtos 7268 nusikalstamos veikos, padarytos grupės asmenų, o 2014 metais buvo ištirta 6779 baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų padarytų grupės asmenų. Nusikalstamų veikų skaičiaus pakitimo tempai (lyginant su praeitais metais) sumažėjo 6,7 %. Tai sudaro 18,6 % visų ištirtų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Tai itin pavojingas žmonių saugumui ir valstybei reiškinys. Išaugęs organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje įpareigoja teismus itin atidžiai analizuoti bendrininkavimo bylas, atriboti bendrininkavimo formas. Bendrininkavimo samprata buvo minima jau ir Lietuvos Statutuose, numatant įvairias jo formas – bendras vykdymas, padėjimas, kurstymas, prisidėjimas.

Temos objektas – Bendrininkavimo formos ir bendrininkų rūšys.

Temos tikslas – Išanalizuoti bendrininkavimo sampratą, atskleisti bendrininkavimo formas ir bendrininkų rūšis.

V.Stankevičius 1925 m. apie bendrininkavimą rašė, kad priežasčių sąryšio tarp nusikaltėlio veikimo ir rezultato nustatymas nesudaro didelio sunkumo, jeigu tasai rezultatas esti padarytas vieno žmogaus jėgomis. Bet visai kas kita esti, kai koks nors rezultatas esti padarytas ne vieno kalto žmogaus, bet keleto žmonių, kurių veiksmai vienas kitą papildo. Tokiais atsitiktinumais kyla klausimas, kaip reikia suskirstyti atsakomingumą už vieną rezultatą keliems žmonės.

1961 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, bendrininkavimu buvo apibrėžiamas tyčinis bendras dviejų ir daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Tokia nusikalstama veika yra pavojingesnė už vieno asmens padarytą nusikaltimą. Nusikalstamiems tikslams pasiekti šiuo atveju suvienijamos kelių nusikaltėlių pastangos ir sudaromos sąlygos lengviau padaryti nusikaltimą, sėkmingiau paslėpti jo pėdsakus.

Vadinasi, pasak G. Dambrauskienės kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką vertintinas kaip bendrininkavimas tik tada, kai kelių asmenų ryšys darant nusikalstamą veiką atitinka bendrininkavimo požymius.

Bendrininkavimui objektyviąja prasme būdinga tai, kad tame pačiame nusikaltime dalyvauja du ir daugiau asmenų. Mažiausias bendrininkų skaičius – du asmenys. Tačiau, kaip pažymi G. Dambrauskienė, kai kurioms bendrininkavimo formoms keliami padidinti reikalavimai. Antai nusikalstamas susivienijimas, kaip bendrininkavimo forma, bus tik tada, jei darant nusikalstamą veiką dalyvaus trys ir daugiau asmenų.

Bendrininkavimo atveju užtenka, kad bent vienas turėtų specialaus subjekto požymių. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu pavyzdžiui, asmuo organizavo, kurstė ar padėjo sulaikytam, suimtam ar atliekančiam laisvės atėmimo bausmę asmeniui pabėgti iš sulaikymo vietos, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 24 str. atitinkamą dalį ir BK 300 str. 1 d., nes nusikaltimo organizatoriais, kurstytojais ar padėjėjais gali būti bet kokie asmenys nepriklausomai nuo to, kad nusikaltimo vykdytojas yra specialus subjektas.

Taigi, bendrininkavimui objektyviąja prasme būdinga tai, kad mažiausias bendrininkų skaičius yra du asmenys; subjektų veiksmų bendrumas; padarinių bendrumas; priežastinis ryšys tarp kiekvieno bendrininko veikos ir kilusių nusikalstamų padarinių. Nustatant bendrininkavimą, būtina įrodyti ir subjektyviąją jo pusę.

Kaip tvirtina S. Avetisianas bendrininko tyčinė kaltė yra specifinė, lyginant ją su asmens tyčia, kuris daro nusikaltimą vienas. Tas specifiškumas slypi intelektualiuose ir valiniuose bendrininko kaltės elementuose. Valinis kaltės elementas sudaro bendro siekiamo nusikalstamo rezultato norą (esant tiesioginei tyčiai), ar abejingumą nusikalstamo rezultato atžvilgiu (netiesioginės tyčios atveju).

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3507 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Bendrininkavimas
    10 - 6 balsai (-ų)
Bendrininkavimas. (2016 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendrininkavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:18