Bendroji kalbotyra


Lietuvių referatas. Kalbos klausimai senovės graikų filosofų darbuose. Romėnų kalbotyra. Viduramžių mokslas. 476 m. Arabai. Renesansas. Loginės ir universalios gr. Idėjos šviečiam. ep. ist. -lyginam. Kalbot. Priešaušris. Istorinės-lyginamosios kalbot. pradžia. A. Šleicheris ir jo moksl. Veikla. W. von Humboldt. Jaunagramatikiai. Prielaidos ir teoriniai principai. Struktūralizmo ištakos.


Mūsų mokslo tradicija prasideda graikijoje. Graikai b. L. Geniali tauta, kuriai rūpėjo ne tik praktiniai dlk. Grk-e atsiranda filosofija. Graikiški yra beveik visi mokslų pav: filosofija, folologija, aritmetika. Grk nesidomėjo kt. Tautų k-omis. Žm b. Klasufikuojami: helenai (grk. )–barbarai ( barbaros - kalbantys ne grk-kai). Nėra kalbų lyginimo. Tik graikų kalba. Grk k-a suskilusi l. Ryškiomis tarmėmis (dialektos), kuriomis grk-ai domėjosi tik kaip išraiškos priemonėmis. Kb problemos filosofiniu aspektu. I-ieji apie kalbą ima svarstyti sofistai (išminties mokytojai) iv-va. Pr. Kr. Sofistai remiasi teiginiu: visų dalykų matas yra žmogus (pantwn crhmaitwn metron eitin anjrwpos). Sofistai atsirado iš praktinio poreikio (advokato amatas - mokė žm, kaip laimėti bylą teisme) sof. I atrado dialektiką - ginčo meną. Žymiausi – protagoras ir gorgijas. Sofistų mintyse i kartą iškyla fundamentali problema: svarsto, kaip egzistuoja kb ženklai – koks santykis tarp ž. Skambėjimo ir jo reikšmės. Ar prigimtinis (jusei), ar atsitikt. Iš susitarimo (jesei). Mano, kad iš susitarimo. Gvildenamas tikrovės - k-os klausimas. Pasaulio modelis kiekv. K-a formuojamas kitaip. Sofistai jau lyg jaučia, kad ž-ių ribos nesutampa. Platono darbuose pirmieji šio pobūdžio svarstymai. Tai tikrųjų apmąstymų pr. // giminės kategorija kristalizuojasi sofistų epochoje. Jie pirmieji atranda giminės kat. (vyr. (arrena – arena), mot. (jhlea – telea), niekatr (skeun – skeun). Sofistai išskyrė pagr s-io tipus: sakinių tipai (prašymas, klausimas, konstatavimas, liepimas, apokrisis). Fonetikoje skyrė balsius (fonė – jonh), priebalsius (afona – ajona bebalsis ), pusbalsius (hemifona – 'hmijona). Balsiai ( skambantys ) sudaro skiemens pagrindą. Platonas. (427 - 347) apmąstymai apie klb – dial. kratilus . Apie vardų taisyklingumą. klausimas: ar ž. Pavadina daiktus physei, ar thesei. Physei. Kb. Remiasi papročiais (t. Turi pamatinį pagrindą), o papročiai jau yra motyvuoti (prigimtinis dalykas), todėl ir garsai motyvuoti. Iškyla mintis, kad garsas pats savaime gali ką nors reikšti. Santykis tarp daikto ir materijos. Mes susiduriam su reiškiniais, o yra idealūs dlk - idėjų pasaulis. Daiktai turi savo idėjas, norint atskleisti daikto esmę, reikia surasti jo idėją. Kiekv. Ž. T. Savo idealią idėją ir yra motyvuotas. Platonas motyvuoja net ž. Skambėjimą. Atsiranda idėja, kad reikia rasti ž-io pamatą, ištakas (etimon). Pirmasis domisi etimologija. Pateikta prastai (avis – einanti į priekį, tiesa – dieviškas pamišimas). Etim. – žaidimas.

Bendroji kalbotyra. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendroji-kalbotyra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:01