Bendroji paklausa ir bendroji pasiula


Ekonomikos skaidrės. Bendroji paklausa ir bendroji pasiūla. Pusiausvyros nacionalinis produktas. Paskaitos planas. Bendroji paklausa (AD). Bendrosios paklausos struktūra Dž. Keinso modelis. Bendrosios paklausos struktūra Klasikinis modelis. Vartojimo paklausa ir taupymas. Vartojimo paklausa (C). Lietuvos vartojimo funkcija. Vartojimo paklausa ir taupymas. Taupymo (S) funkcija. Lietuvos taupymo funkcija. Vartojimą ir taupymą lemiantys veiksniai. Gyvenimo ciklo, vartojimo ir santaupų hipotezė. Investicijų paklausa. Bendroji pasiūla (AS). AS trumpuoju laikotarpiu. Bendroji pasiūla (AS). Pusiausvyros nacionalinis produktas (YE). Pasiūlos aspektas. Pusiausvyros nacionalinis produktas (YE). Paklausos aspektas. Pusiausvyros nacionalinis produktas (YE). Paklausos aspektas Y=AD. Kaip nustatomas multiplikatorius? Multiplikatoriaus efektas. Ką parodo multiplikatorius? Multiplikatoriaus efekto paaiškinimas. Investicijos = taupymas. Investicijos = taupymas. Modelio prielaida – pinigų srautų judėjimas ekonomikoje. Investicijos = taupymas. Ar vyriausybė visagalė? Poslinkio taupyti pokyčiai. Taupymo paradoksas. Potencialiojo ir pusiausvyros nacionalinio produkto sąveika nuosmukio ir infliacijos tarpsniai.


Bendroji paklausa – tai visų vartotojų (pirkėjų) elgsena rinkoje. Bendroji paklausa (AD – angl. aggregated demand) – tai galutinių prekių ir paslaugų, kurias nori ir gali įsigyti visi ūkio subjektai (namų ūkiai, firmos, vyriausybė, užsienio šalių subjektai) visuma, esant tam tikram kainų lygiui. AD – tai visuma išlaidų, skirtų galutinių prekių ir paslaugų pirkimui: AD=AE (angl. average expenditure) AD = C + I + G + NX - mišri atvira ekonomika AD = C + I + G - mišri uždara ekonomika AD = C + I - privati ekonomika (supaprastintas modelis).

Kai C, I, G, NX mažėja, tai AD slenka žemyn.

Kai C, I, G, NX didėja, tai AD slenka aukštyn.

AD formą lemia 3 veiksniai: palūkanų poveikis kai kyla kainų lygis, tai kyla ir palūkanų procentas. Išaugusios palūkanos suamžina investicines išlaidas turto poveikis dėl infliacijos nuvertėja santaupos ir sumažėja vartotojų perkamoji galia importo poveikis jei kainų lygis kyla, tai daugiau pirksime importinių prekių o ir užsieniečiai pirks mažiau mūsų prekių.

Didžiausia bendrosios paklausos (AD) dalis tenka vartojimui (C). Vartojimui namų ūkiai naudoja disponuojamas pajamas (DI). Pajamos ir vartojimas Lietuvoje (vienam namų ūkio nariui per mėn., litais).

Paprastumo dėlei nagrinėsime privačią uždarą ekonomiką, kur nėra vyriausybės ir užsienio prekybos: Y = С + Ig, kur Y – grynai privataus ekonomikos modelio pagaminta produkcijos apimtis (arba šalies nacionalinės pajamos) C – vartojimo paklausa; Ig – bendrųjų privačių vidaus investicijų paklausa. Šiame modelyje Y=DI, nes nėra mokesčių: C = f (DI) arba C = f (Y).

  • Ekonomika Skaidrės
  • 2015 m.
  • 55 puslapiai (2139 žodžiai)
  • Ekonomikos skaidrės
  • MS PowerPoint 825 KB
  • Bendroji paklausa ir bendroji pasiula
    10 - 10 balsai (-ų)
Bendroji paklausa ir bendroji pasiula. (2015 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendroji-paklausa-ir-bendroji-pasiula.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:35