Bendroji žemės ūkio apžvalga


Žemės ūkio referatas. Bendroji žemės ūkio apžvalga. Europos žemės ūkio ypatumai. Bendro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje ir bendrų mėnesinių žemės ūkio pajamų žemės ūkyje raida – eu. Pirmosios bžūp atsiradimas. BŽŪP turėjo pasikeisti. ir ji pasikeitė DABARTINĖ BŽŪP. Auginame beveik viską. Švaresnė aplinka. Genetiškai modifikuoti organizmai ir es žemės ūkis. Įsipareigojimai laikytis daugiašalės prekybos taisyklių. Antroji pagal dydį pasaulio eksportuotoja ir didžiausia importuotoja. Prekyba su besivystančiosiomis šalimis. Žemės ūkis. Žemės ūkio produktų gamyba ir supirkimas visuose ūkiuose. ,. , tūkst. Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais , mln. Lt. Grūdų sektorius. Gyvulių skaičius. Gyvulių skaičius visuose ūkiuose. Mėsos sektorius. Pieno sektorius Pieno supirkimas ir supirkimo kainos. Bendrosios nacionalinės pardavimo perdirbti pieno kvotos vykdymas. Pieno produktų gamyba. Pieno produktų pardavimai vidaus rinkoje ir eksportas. Kainų problemos. Atsiskaitymai su žemės ūkio produktų gamintojais.


bei ieškoti naujų plėtros galimybių, pavyzdžiui, aplinką tausojančių atsinaujinančių energijos šaltinių.

parama buvo teikiama už ūkių pertvarkymą, pavyzdžiui, finansuojamos investicijos ūkio augimui užtikrinti, valdymui ir technologiniams įgūdžiams pagerinti, kad ūkininkai galėtų prisitaikyti prie to meto ekonomikos ir socialinės aplinkos sąlygų. Buvo įdiegtos kai kurios priemonės, per kurias buvo teikiama pagalba norintiems anksčiau išeiti į pensiją bei gauti profesinį išsilavinimą ir remiami mažiau palankūs ūkininkauti regionai. Nuo devintojo dešimtmečio labai sėkmingai pasiektas pagrindinis BŽŪP tikslas – užtikrinti, kad ES pati galėtų apsirūpinti maisto produktais. Tačiau ES staiga teko susidurti su nuolatiniu pagrindinių žemės ūkio produktų pertekliumi; dalis šio pertekliaus buvo eksportuojama (už tai mokant subsidijas), kitą dalį teko sandėliuoti arba sunaikinti pačioje ES. Šioms priemonės teko skirti daug biudžeto lėšų, jos iškreipė kai kurias pasaulio rinkas, ne visada atitiko ūkininkų interesus ir greitai neteko vartotojų bei mokesčių mokėtojų pritarimo. Tuo pat metu ėmė augti ir

reikšmingu XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios įvykiu tapo 1992

m. Rio de Žaneiro viršūnių susitikimas aplinkosaugos klausimais.

aplinkai tinkama žemdirbystė. Ūkininkai, gaudami tiesioginę pagalbą pajamoms, privalėjo atsižvelgti į rinkos poreikius ir kintančius visuomenės prioritetus (1992 m. MacSharry reforma).

savo verslą, įvairinti gamybą ir tobulinti produktų rinkodarą. Kad mokesčių mokėtojai nesibaimintų nekontroliuojamo BŽŪP išlaidų augimo, nustatyta maksimali šiai politikai skiriamo biudžeto riba. O 2003 metais susitarta dėl dar vienos BŽŪP reformos. Pinigai ūkininkams nebemokami vien už produktų gamybą. Dabartinė BŽŪP yra orientuota į paklausą. Joje visapusiškai atsižvelgiama į vartotojų bei mokesčių mokėtojų interesus, o ES ūkininkams suteikiama laisvė gaminti tai, ko reikia rinkai. Anksčiau būdavo taip, kad kuo daugiau

jie gamindavo, tuo daugiau subsidijų gaudavo. Nuo šiol didžioji ūkininkams mokamos paramos dalis nepriklauso nuo to, kiek jie pagamina. Pagal naująją sistemą ūkininkai vis dar gauna tiesioginę pagalbą pajamoms, garantuojančią jiems stabilias pajamas, tačiau tiesioginio

Ūkio našumo augimas ir skatinamosios BŽŪP priemonės nuo XX a. septintojo dešimtmečio leido smarkiai padidinti maisto produktų

XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose Europos Sąjunga ėmėsi atitinkamų politikos priemonių, siekdama apriboti perteklinę produktų gamybą. Buvo imtasi įvairiausių priemonių: nustatytos kvotos pieno produktams ir baudos už jų viršijimą; ribojamas javų kiekis bei gyvulių skaičius, už kuriuos ūkininkams mokamos subsidijos. iš pradžių neprivalomas, o vėliau priverstinis žemės atidėjimas, kada ūkininkai dalį savo žemės privalėjo palikti nedirbamą. Palaipsniui šios priemonės pasiteisino ir perteklius sumažėjo. XX a. dešimtajame dešimtmetyje įgyvendinus BŽŪP reformas, kuriomis siekta sumažinti skirtumą tarp ES kainų bei pasaulinės rinkos kainų ir kurias iš dalies lėmė 1995 m. Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) žemės ūkio susitarimas, apribojo ES galimybes naudoti eksporto subsidijas (t.y. mokėti kompensacijas ūkininkams už produktų eksportą pasaulinės rinkos kainomis, kurios buvo mažesnės už ES kainas). Šios politikos rezultatas – Europos Sąjunga sumažino eksporto subsidijų naudojimą ir tuo pat metu išsaugojo, o kai kuriais atvejais net padidino žemės ūkio produktų eksporto apimtis. Tačiau Europa lieka galutinis žemės ūkio produktų importuotojas, daugiausia iš besivystančių šalių.

mažesnį liberalizacijos lygį, kurį jos galės pasiekti per ilgesnį laikotarpį.

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. sausio–kovo mėn., lyginant su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, gyvulių ir paukščių (gyvojo svorio) paskersta 4,9 proc. mažiau, nežymiai sumažėjo pieno primilžis – 0,2 proc., taip pat 9 proc. mažiau surinkta kiaušinių.

  • Žemės ūkis Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4088 žodžiai)
  • Žemės ūkio referatai
  • Microsoft Word 1621 KB
  • Bendroji žemės ūkio apžvalga
    10 - 2 balsai (-ų)
Bendroji žemės ūkio apžvalga. (2016 m. Sausio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendroji-zemes-ukio-apzvalga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:12