Bendrosios patalogijos 1 kolis konspektas


Medicinos konspektas.

Patologijos 1 koliokviumas Patologijos objektas ir uždaviniai , jos dalys. Patologijos ryšys su kitomis disciplinomis , reikšmė klinikinei praktikai. Pagrindiniai patologijos vystymosi etapai. Humoralinė ir solidarinė teorijos , aiškinančios ligos esmę. Jatrofizika ir jatrochemija patologijoje. Nozologija. Ligos sąvoka. Sveikatos ir normos sąvokos. Patologinė reakcija. Patologinis procesas. Patologinė būklė. Ligos ir patologinio proceso skirtumai. Ligų klasifikacija. Pagrindinė , interkurentinė , gretutinė ir jatrogeninė ligos. Ligų komplikacijos. Ligos recidyvas ir remisija. Ligų simptomai. Jų klasifikacija. Sindromas. Ligos periodai. Ligos baigtis. Terminalinės būklės preagonija , agonija , mirtis. Etiologijos sąvoka. Etiologinių faktorių klasifikacija. Fizikiniai etiologiniai faktoriai. Mechaninių etiologinių faktorių sukeliamos patologijos smūgis , suspaudimas ir kt. Hipotermijos priežastys , patogenezė. Persišaldymo patogenezė. Vietinis šalčio veikimas. Hipertermijos priežastys , patogenezė. Saulės smūgio patogenezė. Vietinis šilumos veikimas. Jonizuojančių spindulių tiesioginis ir netiesioginis veikimas. Tiesioginis jonizuojančių spindulių veikimas. Atmosferinio slėgio sumažėjimo sukeltos ligos , jų priežastys ir patogenezė. Atmosferinio slėgio padidėjimo sukeltos ligos , jų priežastys ir patogenezė. Hipoksijos , hipoksemijos ir hiperkapnijos sąvokos. Deguonies trūkumo organizme priežastys. Kompensaciniai mechanizmai vykstantys organizme hipoksijos metu. Hipoksijų rūšys. Egzogeninė hipoksinė. Kvėpavimo respiratorinė. Kraujo hipoksija heminė. Hemoglobino inaktyvavimas. Audinių histotoksinė. Hipoventiliacija. Ją sukeliančios priežastys ir pasekmės. Hiperventiliacija , ją sukeliančios priežastys ir pasekmės. Cheminiai etiologiniai faktoriai , jų klasifikacija ir veikimas tiesioginis , netiesioginis , specifinis , nespecifinis. Tiesioginis nuodų veikimas. Nuodų dozės. Nuodų patekimo į organizmą būdai.


Patologija (gr. pathos — liga, kančia, logos — mokslas) vadinamas mokslas apie ligas. Sergančio žmogaus ar gyvulio funkcijų sutrikimus nagrinėja patologijos moksio šaka —patotoginė fiziologija, o struktūrinius pakitimus — patologinė anatomija. Patologija nagrinėja tiek bendruosius patologinius procesus (vietinius kraujo apytakos sutrikimus, uždegimą, pažeidimą, navikus, atsistatymo ir prisitaikymo procesus ir kt.), tiek jų pasireiškimo įvairiomis ligomis sergančių gyvulių organuose ir audiniuose ypatumus.

Patologija – ligų ir liguistų būsenų mokslas, Ji skirstoma į:

Šios 3 dalys sudaro veterinarinę patologiją, o veterinarinė patologija skirstoma į:

Simptomus, kurie leidžia diagnozuoti ligą galima pastebėti tik turint žinių iš kitų disciplinų: anatomijos, fiziologijos, chirurgijos, neurologijos ir t.t. Todėl patologija glaudžiai susijusi su kitomis disciplinomis.

Patologinė fiziologija yra medicinos ir veterinartjos teorinis pagrindas. Ji, kaip eksperimentinis mokslas, gali sukurti ligos modelį. Taigi kuo daugiau veterinarijos specialistai turės patologinės fiziologijos žinių, tuo geriau jie supras ligų priežastis ir patogenezę, lengviau išmoks jas diagnozuoti, gydyti ir taikyti profilaktikos priemones. Patologinė anatomija savo ruožtu aiškina morfologinių pakitimų dinamiką, jų atsiradimo priežastis ir galimą baigtį. Remiantis morfologiniais pakitimais, dažnai diagnozuojamos įvairios gyvulių ligos. Morfologiniai ligų diagnozavimo metodai sudaro ligų diagnozavimo pagrindą. Patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos negalima pradėti mokytis, nežinant normaliosios morfologijos (anatomijos ir histologijos), fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos. Patologinė fiziologija ir patologinė anatomija labai glaudžiai susijusios su klinikinėmis disciplinomis.

Animizmas (lot. Animus – dvasia, demonizmas). Vyravo pirmykštėse bendruomenėse ir vergovinėje santvarkoje. Buvo manoma, jog sergantis gyvūnas ar žmogus yra apsėstas piktųjų dvasių.

Humoralinė teorija. Jos pradininkas Hipokratas (460-377m. pr. Kr.). Laikotarpis taip pavadintas, nes dėmesys buvo kreipiamas į kūno skysčius (humor), nes Hipokratas manė, jog visas kūnas sudarytas iš šių elementų. Kūnas sudarytas: kraujo, gleivių, geltonosios tulžies, juodosios tulžies.

Celsas – 30 m. prieš Kr. Aprašė uždegimo požymius. Jo darbai buvo rasti ir perskaityti tik 1440 m.

Solidarinė teorija. Teoriją sukūrė kitas graikų filosofas Demokritas ( 460 – 370 m. pr Kristų). Gr. solidus – kietas. Manyta, kad kūną sudaro kietos dalelės – atomai. Žmogus suserga, kai pakinta jų forma, tarpai tarp atomų.

GALENIZMAS (129-201m.). Romėnų gydytojas Galenas ( II mūsų eros amžius). Pažiūros idealistinės. Toliau vystė humoralinę teoriją. Naudojo gydymui kraujo nuleidimą, vidurius paleidžiančius, prakaitavimą sukeliančius preparatus, kad pašalinti blogus organizmo skysčius ar jų perteklių. Pradėjo atlikti vivisekcinius bandymus su gyvuliais (kiaulėmis). Atliko apie 700 skrodimų.

Tadžikų mokslininkas Ali- Ibin – Sina (980-1037) įvertino stebėjimą, bandymus, iškėlė mintį, kad žmogų susargdina aplinkos poveikis.

Viduramžiai. Medicinos mokslas grįžo prie antikinių teorijų. Lavonų skrodimas ir bet kokie eksperimentai buvo uždrausti. Medicinos mokslo atgijimas renesanso epochoje ( XIV-XVII amžius).

Humoralinė teorija.Jos pradininkas Hipokratas (460-377m. pr. Kr.). Laikotarpis taip pavadintas, nes dėmesys buvo kreipiamas į kūno skysčius (humor), nes Hipokratas manė, jog visas kūnas sudarytas iš šių elementų. Skiriami 4 pagrindiniai kūno skysčiai:

Kraujas. Tai šiltas ir drėgnas kaip oras skystis. Manyta, jog kraujo šaltinis yra širdis.

Gleivės. Tai šaltas ir drėgnas kaip vanduo skystis. Manyta, jog jų šaltinis smegenys.

Geltonoji tulžis. Šilta ir sausa kaip ugnis, manyta jog šaltinis kepenys.

Juodoji tulžis. Šalta ir sausa kaip žemė, šaltinis yra blužnis.

Solidarinė teorija. Jos pradininkas Demokritas (460-370m. pr. Kr.).Solidus (gr.) – kietas. Taigi, solidarinė teorija sako, jog kūnas sudarytas iš kietų dalelių – atomų, žmogus ar gyvulys serga tuomet, kai pakinta jų forma ar tarpai tarp atomų.

  • Medicina Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (11645 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 109 KB
  • Bendrosios patalogijos 1 kolis konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Bendrosios patalogijos 1 kolis konspektas. (2016 m. Kovo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendrosios-patalogijos-1-kolis-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:10