Bendrosios žinios apie juridinius asmenis


Teisės konspektas.

Seminaras Bendrosios žinios apie juridinius asmenis. Straipsnis. Juridinio asmens sąvoka. Juridinio asmens požymiai , šių požymių klasifikacija. Juridinio asmens požymiai. Juridinių asmenų civilinė atsakomybė pagal prievoles. Ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Juridinio asmens steigėjo civilinė atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles. Privatieji ir viešieji juridiniai asmenys. Kokia ultra vires doktrinos esmė ? Kokiems juridiniams asmenims ši doktrina taikoma. Kokiais būdais ginama juridinio asmens teisės į pavadinimą CK. Kokie juridiniai asmenys steigiami pareikštine tvarka. Kuo skiriasi juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas nuo fizinio asmens veiksnumo ir teisnumo. Juridinio asmens organas. Juridinio asmens organai vykdo šias funkcijas. Juridinio asmens dalyvis. Ar gali juridinis asmuo neturėti nei vieno valdymo organo ? Kokia tvarka juridinio asmens dalyviai priima sprendimus. Kur ir kaip fiksuojami juridinio asmens dalyvių sprendimai. Kas yra balsavimo sutartis. Ar gali dalyvis perleisti savo teisę balsuoti neperleisdamas visų kitų savo teisių Taip ? Kada laikoma , jog juridinis asmuo nebeegzistuoja. Kuo skiriasi juridinio asmens reorganizavimas nuo likvidavimo. Kokius žinote juridinio asmens reorganizavimo būdus. Kokia tvarka vykdoma juridinio asmens reorganizacija. Kokia tvarka ir kokiais atvejais galima likviduoti juridinį asmenį. Kokios pasekmės pradėjus juridinio asmens bankroto procedūrą. Kuo skiriasi juridinio asmens bankrotas nuo likvidavimo. Kas yra juridinio asmens pertvarkymas ? Kuo pertvarkymas skiriasi nuo reorganizavimo.


Ultra vires doktrina žinoma daugelio valstybių privatinėje teisėje. Siaurąja prasme, ultra vires doktrina išreiškia klasikinį principą, jog juridiniai, skirtingai nei fiziniai, asmenys turi specialųjį teisnumą. Kitaip tariant, galiojant ultra vires doktrinai, griežtai laikomasi nuostatos, jog juridinio asmens veikla yra teisėta, tik jeigu tokia veikla konkrečiam juridiniam asmeniui leidžia užsiimti įstatymas. Todėl specialiojo teisnumo taisyklė dažnai reikalauja, kad juridinio asmens steigimo dokumentuose būtų nurodyti šio juridinio asmens veiklos tikslai, o kartais netgi reikalaujama detaliai įvardinti, kokia konkrečiai veikla šis juridinis asmuo turi teisę užsiimti. Taigi klasikinė ultra vires doktrina skelbia, kad visi sandoriai, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra negaliojantys ir jo neįpareigoja.

CK 2.95 str. 3 d. įvardintas išregistravimas iš Juridinių asmenų registro.

CK 2.97 str. 1 d. nurodyta, kad juridinis asmuo gali būti reorganizuojamas jungimo ir skaidymo būdu.

Vienas iš jurinio asmens pabaigos būdų nurodytas CK 1.95 str. 1 d. Jis gali būti savanoriškas privesrtinis.

Inicijuoja kreditoriai ar savininkai, jei juridinis asmuo tampa nemokus, negali įvykdyti prievolių.Bankrotą institutą reglamentuoja Bankroto įstatymas. Bankrotas vykdomas teismo tvarka.

  • Teisė Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Andre
  • 7 puslapiai (1962 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Bendrosios žinios apie juridinius asmenis
    10 - 3 balsai (-ų)
Bendrosios žinios apie juridinius asmenis. (2017 m. Rugsėjo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendrosios-zinios-apie-juridinius-asmenis.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 23:34