Bendruomenė ir žmogaus ugdymas


Sociologijos referatas. Žmogaus ir ugdymo samprata filosofiniu požiūriu. Idealistinis požiūris į žmogų ir ugdymą. Realistinis požiūris į žmogų ir ugdymą. Neotomistinė žmogaus ir ugdymo samprata. Materialistinė žmogaus ir ugdymo samprata. Pragmatizmas. Progresyvizmas. Egzistencializmas. Bendruomenė ir visuomenė. Bendruomenės vaidmuo žmogaus ugdyme, remiantis įvairiomis filosofinėmis kryptimis. Išvados. Literatūra.


Idealizmas – pati seniausia Vakarų kultūroje filosofijos tradicija, prasidėjusi dar Antikoje nuo Platono. Idealistai sutaria, kad ugdyme svarbu pabrėžti ne tik proto lavinimą, bet ir siekimą sužadinti mokinių domėjimąsi visais neprarandančiais reikšmės dalykais. Jie yra įsitikinę, kad ugdyme turi būti orientuojamasi į tikrų idėjų paieškas. Pagal šios krypties metodologines nuostatas, kurias ryškiausiai išreiškė I. Kantas, J. F. Herbart, V. Dithey ir kiti, mokyme turi būti sudarytos sąlygos „įgimtų“ idėjų sklaidai ir saviraidai (B. Bitinas, 2000). Daugelis šių dienų pedagogų nesutinka su idealistinės koncepcijos šalininkų siekiu absoliutinti idėjų vaidmenį. Vien idėjomis grįstas ugdymas atitrūksta nuo gyvenimo realijų ir yra knyginis. Dabartinėje visuomenėje vis didesnis gebančio veikti žmogaus vaidmuo, todėl idealistinės koncepcijos atstovų siekis ugdyti suprantantį žmogų nebesutampa su įsitvirtinusio visuomenės nario įvaizdžiu. Dabartiniam žmogui nepakanka pažinti ir suprasti tikrovę, jis nori šią tikrovę pertvarkyti taip, kad būtų sukurtos geresnės fizinio egzistavimo sąlygos. Idealistai pripažįsta, kad ugdymas turi būti holistinis, sistemingas, įvairialypis. Tai rodo, kad idealistinės ugdymo filosofijos krypties šalininkai pripažįsta integralaus ugdymo svarbą.

Realizmas, kaip ir idealizmas, viena iš seniausių Vakarų kultūros filosofijų. Pagrindinis realizmo principas – tikrovė, žinojimas ir reikšmė egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus proto. Realizmas atmeta idealizmo nuostatą, kad tik idėjos esančios tikros. Jų manymu, materija egzistuoja nepriklausomai nuo to, kaip ją suvokia žmogaus protas. Yra keletas realizmo atmainų: klasikinis realizmas, religinis, mokslinis ir kt. Religinis realizmas norėtų įrodyti Aristotelio filosofijos panašumą su Platono ir Tomo Akviniečio, o pasaulietinis realizmas siekia Aristotelio filosofiją susieti su mokslinės filosofijos raida (H. A. Ozmon, S. M. Craver, 1996). Realizmas labiau domisi faktais, o ne brolybe, kūrybiškumu ar tarpusavio santykiais. Į ugdymą žiūrima kaip į būdą išmokyti žmones svarbiausių dalykų. Jei vaikai negauna technologiniam lygiui palaikyti ir tobulinti būtino pasirengimo bei neišmokomi įgūdžių, mokykla neatlieka savo paskirties. Nors realistai įtikinėja, kad reikia mokyti techninių įgūdžių ir rengti specialistus bei mokslininkus, jie nėra nusiteikę prieš humanitarinius mokslus. Sutikdami, kad mokyklose reikia skatinti būtiniausius dalykus, realistai kiekvienas savaip tai supranta ir aiškina. Realistiškas yra požiūris, kad iš tikrųjų išmokstame ir sužinome tik per materialų pasaulį, kuriame gyvename. Realistai ypač pabrėžia praktinę ugdymo pusę, o jų praktiškumo samprata apima moralės ugdymą bei charakterio tobulinimą (B. Bitinas, 2000). Realistai ugdymą laiko racionalių mūsų galių plačiausiu atskleidimu.

Klasikinei ugdymo paradigmai priskiriamas neotomizmas – oficialioji katalikybės filosofija, kurios pagrindą sudaro šv. Tomo Akviniečio filosofija.. Ugdymo teorijoje ir praktikoje siejamos proto ir tikėjimo tiesos: ugdymo realybė dvilypė, dvasinė substancija sąlygoja materialiąją, vertybių ištakos – Dievas, jos absoliučios ir amžinos. Ugdymas laikomas pilnaverčiu tik tada, kai ugdytiniai įgyja gilias mokslines žinias, apibūdinančias materialųjį pasaulį, įsisavina kultūros vertybes, o dėl religinio ugdymo tobulėja jų dvasinis pasaulis. Šiuo metu gana populiarios katalikiškos mokyklos, kuriose ne tik tikėjimo tiesų mokymas, bet ir visas ugdymas grindžiamas neotomistine koncepcija. Tokiose mokyklose ugdymo turinys sudaromas taip, kad mokslinis ir meninis lavinimas būtų siejamas su tikėjimo tiesų nagrinėjimu, religinė praktika būtų įkomponuojama į turiningą ir įvairiapusį mokyklos bendruomenės gyvenimą, pedagogai būtų priėmę ir gebėtų realizuoti neotomistinę ugdymo konsepciją (B. Bitinas, 2000).

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2975 žodžiai)
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Bendruomenė ir žmogaus ugdymas
    10 - 8 balsai (-ų)
Bendruomenė ir žmogaus ugdymas. (2015 m. Gruodžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendruomene-ir-zmogaus-ugdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:13