Bendruomeninis kalendorinių švenčių pobūdis


Etnologijos referatas. Bendruomeninis kalendorinių švenčių pobūdis referatas. Metų riba adventas. Naujieji metai. Trys karaliai. Pavasario šventės verbos. Vasara joninės. Ruduo vėlinės. Literatūros sąrašas.


Per šventes būdavo valgoma daug ir įvairių valgių, nes tikėta, kad tas, kuris nešykšti valgių ir linkęs gerai svečius pavaišinti, gali tikėtis iš dievų dar daugiau visokių gėrybių. Prietaringesni žmonės ir dabar stengiasi pasiruošti kuo geresnių šventėms valgių, kad kitąmet tiems namams netrūktų viso gero. [1, 124-125]

Vakarais per adventą dainuoti, šokti negali, vakarėlių niekas nekelia. Tai jaunimas susirenka pas ką nors ir pasakoja visokius atsitikimus, juokus, pasakas arba žaidžia žaidimus. Krikščionių kraštuose adventas (lot. adventus – atėjimas) siejamas su pasirengimu Kristaus gimimo šventei. [2, 21]

Kūčios nors nėra šventė, bet tą dieną dirbami tik būtini ūkio darbai. Kūčių dieną būtinai reikia iš miško parsivežti vežimą malkų, sako krekenaviečiai, tada darbai tais metais gerai seksis. Tačiau tą dieną negalima malkų skaldyti, nes gyvuliai vasarą ragus nusilaužys. Moterys Kūčių dieną būtinai kerpa aveles. Taip daro Pabaisko apylinkėje, kad laumės avių nekirptų. Kūčių dieną apriša šiaudais vaismedžius. Tai daroma Ramygalos apylinkėje, kad medžiai vaisingi būtų. Kūčių dieną bitėms dedama į avilius medaus, kad jos kitais metais daug spiečių leistų ir daug medaus prineštų. [1, 122]

Senų žmonių įsitikinimu, kad javai geriau derėtų, per Kūčias turi būti valgomi valgiai, pagaminti iš visų javų, kokie tik yra sėjami ūkininko lauke ir darže. Ant Kūčių stalo turi būti bent dvylika įvairių valgių. Beveik visoje Lietuvoje Kūčių valgiams vartojami žirniai, pupos, miežiai, kviečiai, aguonos, kanapės, bulvės, burokai, avižos, kopūstai, svogūnai, grybai ir kt. [1, 133]

Kūčių vakarienė. Kaip ateina laikas kūčiavoti, pirmiausiai ant stalo uždeda šieno, į tą šieną įdeda tris grūdus, paskui stalą uždengia staltiese. Uždeda įvairių valgymų, ir visi valgo. O kaip pavalgo, tą šieną nuneša, atiduoda karvėm ir arkliam, kad tie gyvuliai per visus metus sveiki būtų, o tuos grūdus nuneša į svirną, įdeda į aruodus po grūdą dėl to, kad tuos aruodus rudenį pripiltų pilnus javų. (Kitur sakoma, kad po šienu ieškoma grūdų; koks grūdas randamas, tokie javai derėsią.) [2, 33]

Visas kalėdinių švenčių laikotarpis, t. y. nuo Kūčių iki Trijų Karalių, praleidžiamas besivaišinant, vaikštant į svečius pas kaimynus ir pažįstamus, linksminantis, šokant, žaidžiant ir dainuojant. Tuo laikotarpiu nedirbama kai kurių darbų, ypač sunkesnių bei tokių darbų, dėl kurių gali gyvenime kas nors nepasisekti.

Šimonių valsč. Apylinkės seni žmonės sako, jog kalėdiniu laiku negalima verpti, nes kandys siūlus sukaposiančios, negalima rūbų lopyti, nes avys būsiančios margos. Dzukijoje manoma, kad jei per Kūčias ir Kalėdas bulves skusi, avių vilna nežels. Jei per Kalėdas grūdus sijosi – vasarą žirniai kirmys, jei per Naujuosius metus kopūstus virsi – vasarą kirminai juos ės ir t. t. [1, 127]

Kalėdų rytą kaimynas iškart neįsileidžiamas vidun. Pirmiausia jis turi pasibelsti į duris, po to atsakyti į troboje esančių klausimą, kuo vardu Bernelis. Paklaustasis turi atsakyti giedodamas kokią nors Kalėdų giesmę. Jei jis nesusipranta to padaryti, tai kartais net visai neįsileidžiamas trobon.

Kalėdų rytą visi keliasi labai anksti. Vieni vyksta bažnyčion į Bernelių Mišias, kiti lieka namie gyvulių apliuobti. Likę namie gieda šventas giesmes. Tik po pusryčių pradeda muzikuoti, linksmintis ar vaišintis. [1, 140]

  • Etnologija Referatai
  • 2015 m.
  • 28 puslapiai (7990 žodžių)
  • Universitetas
  • Etnologijos referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Bendruomeninis kalendorinių švenčių pobūdis
    10 - 7 balsai (-ų)
Bendruomeninis kalendorinių švenčių pobūdis. (2015 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/bendruomeninis-kalendoriniu-svenciu-pobudis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:33