Benzinas ir jo savybės


Bendzino savybes. Benzino savybes. Benzino isgavimo temperatura.

Chemijos referatas. Istorija. Benzino gavimas. Benzino naudojimas. Benzinas su švinu. Benzino kokybės rodiklis. Oktaninio skaičiaus nustatymas. Benzino asortimentas. Europos benzinai. Benzino skirstymas. Benzino kokybė. Bendrieji benzino kokybės reikalavimai. Funkcinės benzino savybės. Benzino savybės. Koroziškumas. Benzino senejimas ir atsparumas oksidacijai. Benzino priedai. Antidetonacinia priedai. Kiti priedai. Daugiafunkciai plovimo priedai. Oksidacijos inhibitoriai. Antikoroziniai priedai. Benzino vartojimo bei gamybos dabartinė padėtis ir raidos tendencijos. Automobilio įtaka atmosferai. Benzinas atitinka naujus ekoginius reikalavimus. Benzino kainos. Išvados.


Mokslininkai jau daug metų įvairiausiais būdais ir aspektais nagrinėja benziną, be kurio nebeįsivaizduojame savo šandieninio gyvenimo.

Benzinas gaunamas tiesiogiai distiliuojant naftą,

grupuojamas į neetiliuotą (bešvinį) ir etiliuotą (su švinu),

Benzino pavadinimai įvairiose šalyse yra skirtingi:

angliškai gasoline arba tiesiog gas (daugiausia Amerikoje, dabar ir Europoje), petrol (Europoje), motor-spirit (dar sutinkamas terminas D.Britanijos prekybiniuose žinynuose), Amerikos standarte – spark-ignition engine fuel;

vokiškai Benzin, oficialiuose dokumentuose – Ottokraftstoff;

Benziną, kaip anglies ir vandenilio junginį, 1825m, naftoje atrado žymus mokslininkas Maiklas Faradėjus. Benziną pirmą kartą iš benzojinės rūgšties išgavo Harbordas Mičherlichas 1834m, vėliau 1848m, benziną iš deguto išgavo Čarlis B. Mansfeldas, miręs nuo stiprių nudegimų, kai eksperimentuojant su benzinu kilo gaisras. Tačiau pramoninė benzino gamyba prasidėjo negreitai. XIXa. Pabaigoje labiausiai naudojamas kuras buvo deguto distiliatas ir neapdirbtos naftos įvairūs distiliavimo produktai. XIXa. Pradžioje naftos kompanijos gamino benziną naudodami paprastą naftos distiliavimo metodą, bet greitai įvairios mašinos buvo patobulintos, todėl reikėjo tobulinti ir benzino gamybos metodus. Terminis distiliavimo metodas buvo pristatytas 1913m, paverčiant didelį naftos kiekį benzinu. Vėliau naftos distiliavimo metodai buvo daug kartų tobulinami, siekiant išgauti aukštesnės kokybės, įvairius naftos produktus.

Benzinas kilęs iš naftos, todėl ir gaminamas yra iš jos, rečiau iš dujų, sintezės būdu, ar kieto kuro t.y(degiųjų skalųnų, akmens anglių, medienos, durpių)

Visų pima nafta gryninama, pašalinamos dujos, druskos, vanduo ir cheminės priemaišos. Vėliau pakaitinama ir frakcionuojama. Pirmiausia išgaruoja ir pakyla į kolonos viršų angliavandeniai, kurių virimo temperatūra palyginus žema, kylant temperatūrai distiliuojasi angliavandeniliai kurių virimo temperatūra aukštesnė. Tada galima surinkti sudėtines naftos dalis –frakcijas.

Benzinas naudojamas kaip Otto variklių (karboratorinių variklių) degalai, kuriuose benzino garų ir oro mišinys uždegamas elektros kibirkštimi. Tokiuose varikliuose darbo režimas palaipsniui darosi vis intensyvesnis – alkūninio veleno sukimosi greitis ir dujų suslėgimo laipsnis cilindre priklauso nuo variklio forsavimo. Tokiuose varikliuose darbo režimas palaipsniui darosi vis intensyvesnis – alkūninio veleno sukimosi greitis ir dujų suslėgimo laipsnis cilindre priklauso nuo variklio forsavimo ir gali siekti iki 6000 aps./min, o suslėgimo laipsnis iki 10. Uždegus mišinį cilindre, liepsnos sklidimo greitis pasiekia iki 30-40m/s, ir tai yra normalus degimo procesas. Jeigu benzino sudėtis tam režimui netinkama, tai dėl aukštos temperatūros, didelio bei staigaus suslėgimo ir labai aktyvios oksidacijos degimo ciklo pabaigoje garų mišinys gali sprogti; šis reiškinys vadinamas detonacija. Detonacijos nebūna, kai benzinas yra tinkamos sudėties arba su antidetonaciniais priedais, pvz: oksigenatais arba kt.

Kadangi šiuo metu dėl kenskmingumo švino junginiai detonacijai išvengti Europoje praktiškai nebenaudojami, benzinas su švinu dabar yra įdomus tik istoriniu požiūriu. Ankščiau švino buvimas benzine buvo vienas iš jo skiriamųjų bruožų: benzinas su tetraetilšvino priedu buvo vadinamas benzinu su švinu (angl. Leaded gasoline). Tarptautinėje praktikoje buvo nusistovėjęs „benzino su švinu“ pavadinimas, kaip geriau atitinkantis jo cheminę sudėtį ir parodantis pavojingą aplinkai komponentą. Benzinas su švinu dar kurį laiką buvo naudojamas, kadangi be jo negalėjo apsieiti senesnės laidos automobiliai, kurių variklių dalis reikėjo tepti švino oksidu. Iš švino junginių ant karštų vožtuvų lizdų paviršiaus susidaro labai plonas, bet tepimui pakankamas minkšto švino oksido sluoksnis. Dėl šios priežasties benzinas su švinu dar neseniai buvo pardavinėjamas visame pasaulyje (JAV ir Vakarų Europoje), tik jame švino kiekis buvo sumažintas iki minimumo (iki 0,15 g/l) be to, jis buvo brangesnis. Dabar vietoje švino naudojami kitokie, nekenksmingi kalio organinių junginių tepimo priedai.

  • Chemija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3702 žodžiai)
  • Kolegija
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 669 KB
  • Benzinas ir jo savybės
    10 - 4 balsai (-ų)
Benzinas ir jo savybės. (2015 m. Lapkričio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/benzinas-ir-jo-savybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:37