Besimokanti organizacija


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Mokymosi samprata. teoriniai aspektai. Istorija. Mokymosi samprata. Mokymasis organizaciniu lygmeniu. Besimokanti organizacija. teoriniai aspektai. Besimokančios organizacijos samprata. Besimokančios organizacijos mokymosi aspektai. Besimokančios organizacijos principai pagal P. Sengelį. Besimokančios organizacijos bruožai. PRAKTINIS ATVEJIS. Besimokančios organizacijos „Lietuvos telekomas“ tyrimas. Empirinis tyrimas. Organizacijos pristatymas. Tyrimo metodologija. Tyrimo rezultatai. Tyrimo išvados. Išvados ir rekomendacijos. Bibliografinių nuorodų sąrašas. Priedai.


Šiame sparčiai tobulėjančiame informacijos ir technologijų amžiuje, žinių ir įgūdžių, kurie įgyjami mokykloje ar universitete, neužtenka visam gyvenimui. Mokymasis ir švietimas suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. Šiandieniniame pasaulyje aukščiausios kokybės prekė yra naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Būtent, darbo vietoje, t.y. įvairiose organizacijose žmogui turi būti sudarytos sąlygos nuolat mokytis ir tobulėti. Kiekviena organizacija, kuri nori būti sėkminga, konkurencinga rinkos lydere, privalo susipažinti su besimokančios organizacijos samprata bei bruožais ir taikyti tai savo įmonėse.

Tikslas: išanalizuoti besimokančios organizacijos teorinius ir praktinius aspektus.

Žinių visuomenės koncepcija pradėjo formuotis XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje. Esminė šios visuomenės varomoji galia yra žmonės, jų žinios, patirtis, kūrybiškumas ( Vveinhard, 2011 Svarbiausia šios visuomenės užduotis yra kurti naują informaciją, žinias ir įgūdžius, nuolat besimokančius, tobulėjančius visuomenės narius (Davidavičienė, 2009). Požiūrių į žinių valdymo teorijas pradininkais laikomi P. Drucker, P. Strassmann ir P. Senge. Daugelis organizacijų pradėjo kurti formalias žinių vadybos koncepcijas ir suprojektavo žinių vadybą taip, kad ji būtų tinkamai pritaikyta ir įdiegta į pagrindinius verslo valdymo ir sprendimų priėmimo procesus.

Žinių organizacija, intelektuali organizacija, besimokanti organizacija – ši koncepcija pradėta vartoti lygiagrečiai su žinių ekonomikos bei žinių vadybos terminu. Dar XX a. pabaigoje buvo pastebėta, kad sukauptos darbuotojų žinios ir tinkamas jų apdorojimas organizacijai suteikia pranašumą prieš konkurentus. P. Drucker buvo pirmasis mokslininkas, „socialinis ekologas“ kaip save vadino, pasiūlė žinių ekonomikos idėją, o 1959 metais sukūrė naują terminą „žinių darbuotojas“ („knowledge worker“). Besimokančios organizacijos kryptį aktyviai tyrinėja tokie užsienio specialistai kaip: P. Senge, P.F. Drucker, A. Kleiner, Sh. Roberte, B. Smit, G. Probst, M. Pedler, G. Morgan ir kt. Savo darbuose mokymosi problemai nemažai dėmesio skyrė ir Lietuvos mokslininkai: R. Laužackas, B. Leonienė, P. Jucevičienė, R. Ginevičius, V. Zuzevičiūtė ir kt.

Daugelis šiuolaikinių organizacijų siekia būti konkurencingos lyderės rinkoje. Šiame amžiuje vadovai supranta, kad norėdami sėkmingai valdyti įmonę, jie turi vertinti žinių darbuotojus, informaciją ir vykstančius pokyčius organizacijoje bei versle.

Mokymasis yra suprantamas kaip nenutrūkstamas, visą žmogaus gyvenimą trunkantis procesas, pasižymintis naujos informacijos apdorojimu bei susisteminimu.

Anot M. Barkauskaitės (2006), tik nuolatinis mokymasis padeda neatsilikti nuo visuomenės mokslinės, techninės ir kultūrinės raidos, išsaugoti savo kvalifikaciją, tobulinant profesijos žinias ir gebėjimus. Mokymasis gali būti suprantamas kaip naujų idėjų, minčių, teorijų perėmimas iš kitų grupių, kultūrų, taip pat per analizuojamą bei kritiškai vertinamą skirtingą praktiką vertinant kasdienę veiklą, pastabas, siūlymus, patarimus. (Atkočiūnienė, 2014)

Mokymasis organizaciniu lygmeniu

Profesorė, daktarė Z.O.Atkočiūnienės ir kt. (2013) yra išskyrusi tokius mokymosi lygmenys organizacijoje:

Individualus – individas keičia elgesį ar suvokimą;

Komandos – kinta komandinis darbas, dalijamasi idėjomis ir praktiniais įgūdžiais;

Organizacinis – kinta organizacijos darbo metodai, žinios idėjos;

Tarporganizacinis – įmonių filialuose, tarptautiniame įmonių tinkle ir pan. (kinta organizacijos darbo metodai).

Besimokančios organizacijos apibrėžimų mokslinėje literatūroje galime rasti daugybę – kiekvienas autorius šią sąvoką apibūdina skirtingai.

Paveikslėlyje pabrėžiama, kad tik reaguodami į aplinkos sąlygojamus iššūkius visi organizacijos nariai mokosi tiek individualiu, tiek organizaciniu lygmenimis. Tačiau svarbiausiu akcentu laikoma tai, kad organizacija, kurios nariai nepertraukiamai mokosi, tobulina savo įgūdžius bei gebėjimus, gali tapti besimokanti. Vadinasi, individualus mokymasis iš esmės skiriasi nuo grupinio, kadangi skirtingų asmenų išreikštos idėjos, nuomonės pasižymi tam tikromis individualiomis, savitomis vertybėmis ar įsitikinimais. Organizacinis mokymasis yra svarbiausias veiksnys, kuris lemia, kad organizacija būtų besimokanti, kadangi svarbiausiu veiksniu organizacijoje laikomas visų jos narių nuolatinis tobulėjimas, žinių kaupimas bei dalijimasis jomis, o tai leidžia įvairiuose procesuose sukaupti informaciją, žinias, kurios tampa visos organizacijos patirtimi.

Besimokančios organizacijos principai pagal P. Sengelį

Pasak žymaus mokslininko Peter Senge, kokybės tobulinimas besimokančioje organizacijoje yra vienas pamatinių ir svarbiausių uždavinių, kuris nebus pasiektas be 5 esminių principų:

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 27 puslapiai (3958 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1755 KB
  • Besimokanti organizacija
    10 - 9 balsai (-ų)
Besimokanti organizacija. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/besimokanti-organizacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:51