Besivystančių šalių samprata ir klasifikavimas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Besivystančių šalių samprata. Besivystančių šalių klasifikavimas. Išsivysčiusių ir besivystančių šalių paskirstymas. Besivystančioms šalims būdingi bruožai. Valstybės vaidmuo. Besivystančių šalių vystymosi ypatumai. Pagalba besivystančioms šalims. Prekybos didinimas su besivystančiomis šalimis. Europos Sąjungos pagalba vystymuisi. Besivystančių šalių skolinimasis. Besivystančios rinkos vejasi išsivysčiusias šalis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo problema. Atstumas tarp turtingųjų ir vargšų šalių vis didėja ir to pasėkoje susiduriame su rimta problema. Silpnesnės, besivystančios šalys vadinamos ekonomiškai neišsivysčiusiomis šalimis, kurios sukuria ženkliai mažiau nacionalinio produkto ir kurių industrializacijos lygis mažesnis palyginus su jų gyventojais. Egzistuoja terminas „trečiasis pasaulis“, kuris taip pat apibūdina šalis, atsiliekančias nuo stipriai industrializuotųjų. Dėl didelio gimstamumo, mirtingumo ir pajamų nelygybės, atsilikusias šalis negalima priskirti prie išsivysčiusių šalių.

Darbo objektas – besivystančių šalių samprata ir klasifikavimas.

Darbo tikslas – išanalizuoti pasaulio šalių išsivystymo lygį, besivystančių šalių vystymosi tendencijas ir plėtros būdus, bei galimybes joms suklestėti.

Keliami darbo uždaviniai:

Išnagrinėti besivystančių šalių teorinius aspektus;

Apibūdinti pasaulio šalių suskirstymą į besivysčiusias ir išsivysčiusias šalis;

Aptarti svarbiausius besivystančių šalių bruožus ir požymius;

Apžvelgti ekonominio vystymosi raidą ir ypatumus;

Apibūdinti išsivysčiusių šalių pagalbos svarbą besivystančioms šalims.

Visos pasaulio šalys skirstomos į keturias kategorijas, tai yra į industriškai išvystytas šalis, šalis – naftos eksportuotojas, buvusias socialistines šalis ir besivystančias šalis. Toliau bandysiu kiekvieną iš jų apibendrinti.

Industriškai išvystytos šalys, tai tokios šalys kurios turi pilnai susiformavusią rinkos ekonomiką, pagrįstą dideliais pagrindinio kapitalo, pažangiomis gamybos technologijomis, kvalifikuoto darbo ištekliais. Kitaip sakant, tai tokios valstybės, kurios dėl savo ekonominio, socialinio ir politinio išsivystymo yra palyginti aukštesnio lygio negu besivystančios šalys. Tokios šalys visame pasaulyje laikomos turtingomis valstybėmis, kurioms priklauso: Japonija, Austrija, Australija, Kanada, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Honkongas, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Belgija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Portugalija, San Marinas, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Pietų Korėja, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Taivanas, Jungtinė Karalystė, JAV, Andora, Bermuda, Farerai, Vatikanas, Lichtenšteinas, Monakas. Šiose šalyse pagaminama daugiausia bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui;

Buvusios socialistinės šalys. Tai tokios valstybės, kurios pereina nuo centralizuotos ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Tokių šalių ateitis nėra labai aiški, nes daugumoje šių buvusių Sovietų Sąjungos ir kitų komunistinių Rytų Europos valstybių gamybos apimtys vienam gyventojui yra gerokai kritusios. Naujos šalys kurios priskiriamos šiai grupei daugiau bendro turi su atsilikusiomis šalimis nei su išsivysčiusiomis.

Išsivysčiusiose šalyse gyventojų gyvena apie 1/6 iš viso pasaulio ir vartoja apie 80% pasaulinės produkcijos, o besivystančiose šalyse 5/6 viso pasaulio gyventojų ir 20% sunaudoja produkcijos.

Visos besivystančios šalys skirtingai sugeba per tam tikrą laiką pagerinti savo ekonominę padėtį. Remiantis tuo, jos suskirstytos į 3 grupes : sparčiai besivystančios šalys, vidutiniu tempu besivystančios, neturtingos, visai nesivystančios šalys.

Sparčiai besivystančios šalys, kitaip dar vadinamos naujosiomis industrinėmis šalimis yra aukštesniame lygyje nei besivystančios šalys. Į tokią grupę šalių įeina Brazilija, Argentina, Meksika, Malaizija, Honkongas, Izraelis, Singapūras, Pietų Korėja. Remiantis Jungtinių Tautų klasifikaciją, šiai sparčiai besivystančių šalių grupei priskiriamos tos valstybės, kurių daugelis ekonominių rodiklių pralenkia kitas besivystančias šalis. Šios šalys pagal savo ekonominius rodiklius ne tik artėja prie JAV ar Vakarų Europos šalių, bet net kaip kada lenkia jas. Naujosioms industrinėms šalims būdingi šie požymiai: spartus ekonomikos augimo tempas, didėjančios eksporto apimtys, pažangi mokslo ir technikos sritis, nebrangi ir kvalifikuota darbo jėga. Šie visi požymiai šioms valstybėms padeda užimti aukštesnę vietą tarptautinėje komercinėje veikloje.

Norint valstybę priskirti išsivysčiusiai ar besivysčiusiai šalių grupei įvertinamas tos šalies žmogaus socialinės raidos indeksas (angl. Human Development Index, HDI). Pagal šį indeksą galima nustatyti socialines pragyvenimo sąlygas valstybėje ir žmogaus pragyvenimo lygį valstybėje. Šio indekso dėka nustatoma ar valstybė yra išsivysčiusi ir matuojamas jos ekonominės politikos įtaka gyvenimo kokybei. Žmogaus socialinės raidos (vystymosi) indeksu matuojamas visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (7124 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 115 KB
  • Besivystančių šalių samprata ir klasifikavimas
    10 - 7 balsai (-ų)
Besivystančių šalių samprata ir klasifikavimas. (2016 m. Vasario 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/besivystanciu-saliu-samprata-ir-klasifikavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:25