Betonas referatas


Statybos referatas.

Betonas referatas. Betonai. Pagal struktūra skiriamos tokios betono rūšys. Pagal užpildų stambumą. Pagal paskirtį. Pagrindiniai betono rodikliai. Normalusis betonas. Sukietėjusio betono savybės. Betono deformacinės savybės. Betono struktūra.


Betonas – tai dirbtinė medžiaga (dirbtinis akmuo), gauta sumaišius rišamosiomis medžiagomis stambiuosius ir smulkiuosius užpildus, pridėjus įmaišų bei priedų arba be jų, susiformavus hidratuojantis cementui arba kietėjant rišamajai medžiagai. Statyboje taip pat dažnai naudojami betonai ir su hidraulinėmis, ir su orinėmis rišamosiomis medžiagomis. Be mineralinių užpildų, naudojami ir įvairūs pagamintieji organiniai užpildai.

Betonas, tai plačiausiai naudojama statybnė medžiaga . Šiuo metu statybose naudojama įvairių tipų betonai. Betono platų naudojimą nulemiai palygintinai nedidelė kaina dėl vietinių užpildų. Jū tūris siekia iki 80% betono tūrio. Taip pat galimybė gaminiams, konstrukcijomas suteikti įvairias formas, savybių įvairovė, mechanizuota, automatizuota gamybos, suklojimo, tankinimo technologija.

Taigi, priklausomai nuo betono paskirties, tai yra, kur jis bus naudojamas, skiriasi betono sudėtis ir sąvybės.

Pagal užpildų rūšį betonai būna su tankiaisiai užpildais (natūraliuoju smėliu, žvirgždu, skalda), kurių išdžiovintų dalelių natūralusis tankis ρ>2000..<3000 kg/m3; su akytais užpildais (keramzitu, poliesteriniu putplasčiu, pjuvenomis ir kt.) kurių išdžiovintų dalelių natųralusis tankis ρ≤2000 kg/m3 arba sausų grūdelių piltinis tankis ρ≤1200 kg/m3 ; su specialiais užpildais (šamotu, rūdų turinčiomis uolienomis, ketaus skrapu).

Didžioji dauguma Lietuvoje gaminamų betonų yra stambiagrūdžiai. Gaminant tokius betonus 50 ... 60 % užpildų yra stambūs. Tai žvirgždas, žvirgždo, granito bei dolomito skaldos.

1. Konstrukciniai;2. konstrukciniai-termoizoliaciniai;3. termoizoliaciniai;4. hidrotechniniai;5. kelių;6. dekoratyviniai;7. atspariūs kaitrai;8. chemiškai atsparūs.

3. Betono nelaidumo vandeniui markė W.Betono nelaidumo vandeniui markės (sunkiojo, normaliojo, smulkiagrūdžio ir lengvojo betono): W2; W4; \V6; W8; \V10; W12.

Betonas yra medžiaga, sudaryta iš rišamosios medžiagos akmens, įvairių rūšišų ir skirtingo didumo bei formos grūdelių užpildų, įmaišinių priedų, daugybės mikro- ir makro- porų bei kapiliarų, esančių cementuojančiame akmenyje, užpilduose ir sąlyčio vietose. Visi įie elementai apibūdina betono struktūrą. Taigi gali būti nagrinėjama betono mezastruktūra, makrostruktūra ir megastruktūra.

Mezastruktūra – tai cementinio akmens struktūra, priklausanti nuo cemento cheminės mineraloginės susdėties, dalelių smulkumo, vandens ir cemento santykio, įmaišų pobūdžio ir kiekio bei kietėjimo sąlygų. Sumaišius cemento grūdelius su vandeniu, susiformuoja pradinė struktūra, cemento grūdelių paviršiūje susidaro solvatinės vandens plėvelės, kurių storis priklauso nuo įpilto vandens kiekio. Solvatinės plėvelės storėja, bet vėliau tarp cemento grūdelių atsiranda laisvojo vandens. Tyrimais standarto reikalavimus atitinkančiam cementui gauti nustayta, jog, esant 10,6 % (nuo cemento masės) vandens, gaunama cemento pasta, kurią sutankinus pasiekiamas didžiausias tankis , t.y. nėra tuštumų. Tokia pasta yra lyg kietasis kūnas. Tačiau visas oras iš tokios pastos nėra pašalinamas, todėl, norint pasiekti kietojo kūno būvį, reikia įpilti daugiau vandens. Didinant vandens kiekį, cemento pasta virsta plastiška tešla, kurioje yra laisvojo vandens. Minimalaus teorinis vandens kiekis yra toks, kurio pakanka sauso, gerai sutankinto mišinio tuštumoms užpildyti. Mišinys yra gerai sutankintas, kai jo daugiau jau nebegalima sutankinti, nesuardžius grūdelių. Tokių mišinių tuštymėtumas priklauso nuo granuliometrinės, sudėties, dalelių formos, priedų ir sutankinimo būdo.

Portlandcementis yra sudarytas iš skirtingų mineralų ir skirtingo dydžio cemento dalelių, todėl sumaišius jo miltelius su vandeniu prasideda kietįėjimo procesas, turintis įtakos cemenro akmens struktūros susidarymui. Susidarę hidratai sąveikauja vieni su skitais, kartu kinta hidratų sudėtis ir aktyvumas.

Kietėjimo metu sistemos tūris sumažėja tiek, kiek sumažėja vandens jam pereinant į chemiškai susijungusiojo būsena. Tokiais atvėjais, sumažėjus vandens kiekiui, vandens molekulės kartu su cemento kietsiomis dalelėmis sukelua susitraukimo deformacijų, nors susidarę hidratacijos produktai iš dalies priešinasi traukimosi deformacijoms. Šios traukimosi deformacijos gali atsirasti dėl laisvojo vandens atsiskyrimo bei išgaravimo. Cementinio akmens stiprumas, tebevykstant hidratacijai ir hidratų persikristalizavimo procesams, toliau didėja. Didžiausią įtaką cementinio akmens struktūrai ir stiprumo didėjimui turi pausiau kristaliniai kalcio hidrosilikatai. Cemaentinio akmens stiprumaui įtakos turi visi kitai klinkerio mineralai, nors jų gidratų vanduo cementinio akmens struktūroje yra nevienodas. Atsiradęs tarpinis produktas – gelinaia junfžginiai dideina cemanto akmens poringumą. Cementinio akmens stiprumą lemia cheminiai ryšiai, jungiantys hidratus į monolitą. Cheminiai ryšiai, kurie hidratuojantis cementui susidaro tarp klinkerio mineralų ir vandens, yra stipresni už fizikinius tarpmolekulinius vandens ryšius, todėl vandens molekulės migruoja į cemento grūdelių vidų. Cementiniame akmenyje vyksta difuzijos procesai. Dėl cemento ir vandens kontrakcijos cementiniame akmenyje atsiranda vidinių įtempių, tai papildoma jėga, verčianti sistemą trauktis. Kai vidiniai įtempiai viršyja cementinio akmens karkaso atsparumo jėgas, vidūje atsiranda gelinių porų ir kapiliarų, kuriuos užima vandens garai. Cementiniame akmenyje visada yra tam tikras kiekis porų, atsiradusių dėl įvairių priežasčių; kapiliarinės poros dėl išgaravusio vandens pertekliaus; gelinės poros, susidaro dėl kontrakcijos, kai vykstant hidratacijai dalis laisvosios būsenos vandens tampa chemiškai sujungtuoju. Šios poros yra įvairaus didumo, smulkiausios – dažniausiai uždaros, o kapiliarinės – atviros. Pastarosios sudaro pagrindinę cementino akmens poringumo dalį ir turi įtakos stiprumui, vanens įgėrimui ir atsparumui šalčiui. Ilgainiui dėl hidratacijos cemento struktūra vienodėja, poros mažėja, stiprumas didėja.

Gaminant stiprius ir labai stiprius betonus, vienas iš aktualiausių klausimų yra ypač tankios cemento akmens struktūros formavimas. Vandens ir cemento santykis – tai vandens kiekis cemento tešloje arba suspensijoje. Cemento tešla – klampus vientisas be sedimentacijos ir sluoksniavimosi požymių cemento ir vandens mišinys; suspensija – tai systas cemento ir vandens mišinys, kuriame pastebimas vandens atsiskyrimas arba sluoksniavimasis. Tyrimais nustatyta, kad vienalytė cemento tešla gaunama esant 0,876 (v/c)n.t; čia (v/c)n.t – v/c santykis, reikalingas normalaus tirštumo tešlai gauti. Tokia cemento tešla yra klampi. Maksimalus tankis pasiekiamas tankinant, o toks vandens kiekis užpildo tuštumas tarp nesuslėgtų cemento dalelių. Praktikoje siekiant geriau sutankinti pilama daugiau vandens. Nustatyta, kad v/c>1,65 (v/c)n.t, jau yra cemento suspensija – kraštinė riba, tai jau skystas cemento ir vandens mišinys. Esant smulkesniam cementui, vandens plėvelės cemento dalelių paviršiūje būna plonesnės, nors v/c santykis vienodas. Nuo vandens plėvelės storio priklauso cemento hidratacijos dalelėje gylis ir stiprio didėjimo greitis.

Makrostruktūra – tai betone esančio cementinio skiedinio su smėlio užpildu struktūra. Makrostruktūra priklauso nuo skiedinio sudėties, smėlio granuliometrinės sudėties, dalelių formos, jų šiurkštumo, įmaišų pobūdžio ir kiekio.

Megastruktūra – tai betonų su stambiaisiais užpildais struktūra. Stambiųjų užpildų betono tūrio vienete gali būti skirtingi keikiai. Kai cemento tešlos su smuliuoju užpildu (a) tūris yra apytikriai lygus, atambiosios dalelės turi susilietimo taškus viena su kita, cementinis skeidinys užpildo tuštumas tarp stambiųjų dalelių. Tokiu atveju stambiojo užpildo dalelės dengia viena kitą, tarp jų atsiranda trintis, kurią padeda nugalėti įmaišiniai priedai. Kai betone cementinio skiedinio tūris gerokai mažesnis už tarp stambiųjų užpildų esančių tuštumų tūrį, lieka neužpildytų porų. Toks betonas vadinamas stambiaporiu. Užpildai lemia betono makrostruktūrą. Sunusis betonas (normalusis) įprastai gaminamas su įprastais tankiais stambiaisiais užpildais.

Betono kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo stiprumo, todėl šiai savybei skiriama daug dėmesio. Kaip stiprumas suvokiama savybė priešintis ardantiems vidaus įtempiamas, atsirandantiems dėl išorinių apkrovų ir kitų aplinkos veiksnių. Medžiagą konstrukcijoje veikia įvairūs įtempiai: gniuždymo, tempimo, lenkimo, kirpimo ir sukimo. Betono gniuždomasis stipris yra integralinė charakteristika, kuri priklauso nuo betono sudėtinių dalių, jų santykio, betono gamybos būdo, kietėjimo ir eksploatacijos konstrukcijose sąlygų.

Normaliajam ir sunkiajam betonui gaminti naudojami tankios struktūros stiprūs užpildai, todėl betono stiprį ir kitas fizikines savybes daugiausia lemia cementinio akmens stipris, priklausantis nuo cemento klasės ir v/c santykio. Eksperimentiškai nustatyta, kad betono stiprį galima gauti iki dviejų kartų didesnį negu cemento klasė.

  • Statyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2594 žodžiai)
  • Statybos referatai
  • Microsoft Word 251 KB
  • Betonas referatas
    10 - 5 balsai (-ų)
Betonas referatas. (2016 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/betonas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:22