Bibliografjos pagrindai


Istorijos konspektas. Instrukcija apie anotuotos bibliografijos sudarymą. Svarbiausi darbo apipavidalinimo reikalavimai ir pastabos dėl turinio kompozicijos. Namų darbų užduoties atlikimo etapai ir terminai. Anotuota bibliografija. Publikuoti šaltiniai. Literatūra. Antraplanės (kontekstinės) istoriografinės pozicijos. Lietuvos istorijos tyrimų pažintinės praktikos savarankiško darbo temos.


Kad viskas taptų aiškiau ir nekiltų daugiau problemų, žemiau pateikiu anotuotos bibliografijos apipavidalinimo ir turinio struktūros pavyzdį.

Neoficialūs Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių kontaktai XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje

Po Pirmojo pasaulinio karo Europos žemėlapyje atsiradusių nepriklausomų Lenkijos ir Lietuvos valstybių santykiai du dešimtmečius buvo labai įtempti. Tai lėmė teritoriniai nesutarimai (Vilniaus krašto problema) ir nesuderinamos tautinės aspiracijos bei istorinės nuoskaudos. Šie prieštaravimai tarp abiejų šalių 1919–1920 m. virto ginkluotu konfliktu. Kovoms pasibaigus taikos sutartis nebuvo pasirašyta, diplomatinių santykių ilgai nepavyko užmegzti. Tačiau neoficialių bandymų dėl to derėtis buvo. Lietuvos ir Lenkijos valdančiųjų sluoksnių kontaktai ypač suintensyvėjo ketvirtojo dešimtmečio viduryje. Šioje anotuotoje bibliografijoje yra pristatomi patys svarbiausi publikuoti šaltiniai ir mokslinė literatūra šia tema.

1.1. Petras Klimas – Vasario 16-osios akto signataras, politinis veikėjas ir diplomatas atsiminimuose apžvelgė savo veiklą atstovaujant Lietuvą Prancūzijoje 1925 – 1940 m. Paryžiuje, vyriausybiniuose priėmimuose jis dažnai susidurdavo su lenkų diplomatais. Tų santykių pobūdį iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios P. Klimas apibūdino taip: „Su lenkais visą laiką teko gyventi kaip izoliacijos kamerose. Jokia pažintis nebuvo palaikoma. Formalus pasikeitimas vizitinėmis kortelėmis jos neuždengdavo. Tik netyčia tekdavo su vienu kitu pasisveikinti à titre privé. Ponios, priešingai, nevengė paplepėti neutraliais klausimais. Tas boikoto etiketas pradėjo keistis po Voldemaro ir Pilsudskio rankų paspaudimo Ženevoje [1927 m. – aut.past.] ir vėliau, vykstant neoficialiems pasitarimams su Beku“. Apie ketvirtojo dešimtmečio pradžioje vykusias neoficialias derybas atsiminimų autorius beveik nepateikia informacijos, nors iš mokslinės literatūros žinome, kad jam jose tekdavo gana reikšmingas vaidmuo. P. Klimas rėmė užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio politikos, atviros dialogui su Lenkija, liniją. Todėl Lietuvos pasiuntiniui Prancūzijoje dažnai buvo patikima išsiaiškinti neoficialių derybų su lenkais galimybes. (Jūsų komentarą turėtų sudaryti apie 10 sakinių. Citatos neįskaičiuojamos (jos nėra privalomos).

2.1.1. Petro Miškinio monografijoje detaliai nagrinėjami Lietuvos ir Lenkijos valstybių tarptautiniai teisiniai aspektai 1919 – 1939 metais. Autorius rėmėsi gausiais įvairių rūšių šaltiniais (archyviniais dokumentais, spauda atsiminimais), pateikia vertingos faktografinės informacijos. Didelį dėmesį P. Miškinis skyrė ir neoficialiems kontaktams tarp Lenkijos ir Lietuvos vyriausybių XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje: aptarė jų prielaidas, organizavimą, abiejų pusių siekius, derybų eigą, rezultatus. Kadangi knyga išspausdinta sovietmečiu, tai įvykiai ir procesai joje vertinami vadovaujantis privaloma ideologine schema. Todėl dabar pateiktą informaciją reikia vertinti kritiškai, atskirti faktus nuo interpretacijų. [10 sakinių komentaras].

2.1.2. Aldonos Gaigalaitės straipsnis, pristatantis Stasio Lozoraičio politinę biografiją, autorių kolektyvo parengtoje knygoje apie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrus, tiesiogiai susijęs su mūsų tema, nes šis asmuo buvo vienas iš santykių su Lenkija normalizavimo šalininkų. Šiam klausimui yra skirtas atskiras straipsnio skyrius. Ieškoti tarpusavio kontaktų Lietuvą ir Lenkiją paskatino hitlerinės Vokietijos keliama grėsmė. A. Gaigalaitė nurodė, jog neoficialios derybos prasidėjo 1933 m. ir užsitęsė iki 1938 m. kovo pradžios. Straipsnyje pristatomi abiejų šalių atstovai, derybinės pozicijos, susitikimų intensyvumas, darbotvarkė. Tyrime remiamasi archyviniais dokumentais, liudininkų atsiminimais, kitų istorikų darbais. <...> [10 sakinių komentaras]

  • Istorija Konspektai
  • 2014 m.
  • 12 puslapių (3008 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Bibliografjos pagrindai
    10 - 4 balsai (-ų)
Bibliografjos pagrindai. (2014 m. Sausio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/bibliografjos-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:02